KūrybaEilėraštis

Baltas nuotykis


Balta žemė, baltas dangus ir balta nuotaika: minkšta, šilta, ramu.
Kelias, o iš abejų pusių apsnigti medžių šlaitai. Apsigręži - tolumoje proskina ir joje įkritęs nedidelis balto dangaus lopinėlis. Atbulomis žingsniuoji neilgai... Leki priekin! Brendi taškydama sniego purslus. Dribinėdama juokiesi ir dūsdama veržiesi vis greičiau. Galiausiai puoli į didžiulę pusnį, prisivalgydama to balto baltumo. Po to pakeli akis ir sugniauži kumčiuose kvapą. Pakyli. Pirmi žingniai nedrąsūs. Eini iš lėto. Paskui bėgi. Bėgi tol, kol pasieki vidurį... Godžiai traukdama orą sukiesi aplinkui.
Ten, po kojomis - ne žemė.

Komentarai