Ar galite kai ką dabar padaryti? Įsivaizduokite sniegą - pusnys, visur balta balta, mieste net nėra provėžų mašinoms  - viskas švyti nuo baltumos. Taip, tai gili žiema. Taip mat matykite visur prikabinėtas girliandas, Maximą pasipuošusią šviečiančiomis lemputėmis, medžius apkarstytus įvairiausių spalvų spingsulėmis - viskas švyti. Taip, visur šviesu, net ir tokią vėlumą, apie kurią aš dabar kalbu. Ir žinote kodėl? Juk Kūčių vakaras. Taip, tai Kūčios. Dabar jums tereikia akyse išvysti gražų gražų senamiestį - patį gražiausią, kokį kada nors matėte. Siaurą gatvelę, grįstą akmenimis, aukštus, senovinius plytų namus, taip pat apvyniotus įvairiomis švieselėmis, purų ir baltutėlį sniegą, kuris šiek tiek ištryptas pačios gatvelės viduryje, kažkur to skersgatvio šone kalėdinę eglutę, papuoštą sidabriniais ir bronzos spalvos įvairaus dydžio žaisliukais, kurie atspindi įvairias girliandų šviesas ir dėl to atrodo, kad visa eglutė pati žiba. O prie pat to žalio medelio - kavinę, pro kurią einant, galima girdėti ramią džiazo muziką ir jausti saldų karamelinės latte kvapą. Įsivaizdavote? Jaučiate tai? Na, o dabar išvyskite iš už kampo išeinantį žilutėlį senuką, su žiemine kepure-berete ir neaiškaus pilkumo paltu. Jūs einate pro jį. Ir jis tiesiog lėtai nusiima kepurę, ją palenkia į priekį, ištaria "laimingų švenčių!" ir nueina. Laukėte kulminacijos? Jos nebus. Nebent sugebėsite justi tas emocijas, kurias tą vakarą jaučiau aš. Dėkingumas. Nuostaba. Euforija. Nepatiklumas. Džiaugsmas. Troškimas. Laimė. Nerimas. Šiluma. Smalsumas. Ramybė. PAGARBA.




Komentarai

einaras13

Komercija yra vienas iš tų didelių ir ydingų visuomenės bruožų, gal netgi kanonų, jei taip būtų galima išsireikšti. O ryškiausias pavyzdys yra Kalėdos - nuo pat viduramžių Kalėdų tradicijose galima įžvelgti komerciją... Ir ji vis stiprėja, deja, man labiau užgožia vienas toks egoistinis (o gal geriau sakyti materialistinis) Kalėdų, na Lietuvoje tai Kūčių, bruožas - dovanos. Iškreiptai veikia vaikų lygmuo, kuris siekia tų dovanų ir Kalėdų laukia vien tik dėl dovanų, o dar virš visko tas, kad jie tiki dovanoms atsirandant iš pačio Kalėdų senelio. Tos psichiškai veikiančios pasakos man yra absoliutus absurdas ir mielai aš savo vaikus auklėčiau realizmu. Nes, po galais, kai kurios pasakos pamoko, o kai kurios - tik komercinis žaidimas. Ir čia jau biški off-topic'as šiam dienoraščiui, tai baigiu. Rosita, ar tavęs rašant neįkvėpė Kėdainių senamiesčio vaizdiniai? - nes aš skaitydamas tai jį įsivaizduoju... Beje, kodėl tokiu metu apie žiemos šventes? - mane ne tiek nustebino, kiek paliko nesupratimo, KODĖL...

4Blackberry

Tai kad Maxima visus metus pasipuošusi tomis lemputėmis, paprasčiausiai žiemą jas įjungia :D Tikrai gražiai parašyta, daug teigiamumo. Ir tą teigiamumą aš truputi pagadinsiu, pasakydama, jog Kūčios, Kalėdos ir pan. šventės šiais laikais yra pernelyg komerciškos, ir ta komercija kartais visą stebuklą užgožia, bet šiaip pritariu dėl tų visų jausmų apibūdinimo. Kai nesi šizofrenikas, visa tai jaučiasi :D