We're going nowhere
Turbūt pirmąsyk rašysiu dienoraštį nežinodama apie ką. Ar jums buvo taip? Ne, neklausiu, ar rašėt tokio tipo dienoraštį. klausiu, ar buvote kada sustoję kryžkelėje ir supratę, kad nebėra ką daryti? Kalbu apie viską, bet šįkart pavyzdžiu paimsiu mokslus, nes tai yra dalykas, kuriuo remtis galiu tvirčiausiai. Nebežinau, kodėl reikia mokytis, kodėl reikia gerų pažymių. Nuoširdžiai? Aš būčiau žymiai laimingesnė eidama į pociliją, ar netgi tapdama kokia negrabia ir neskaniai gaminančia virėja nei sėdėdama laboratorijoje. Kas dėl to kaltas? Neturio žalio, oranžinio ar kokio kitokio supratimo.
Cha, gal pagaliau supratau savo mamą? Ji galvoja, kad aš noriu viską mest ir jai gaila sukištų pinigų dėl manęs, todėl kiekvieną dieną nenoriu grįžt namo, nes žinau, kad laukia priekaištų krūva. Taip, taip ir bus. Prikolas tame, kad taip ir yra. Noriu viską mest, nu UŽKNISO. Na, kaip ir visą mano gyvenimą, galiu pritaikyt taisyklę - norai lieka norais.
No motyvation, no results.. Arba atvirkščiai.
Stengies, stengies, staiga - BAM! Viskas, dėl ko kandžiojai kitiems gerkles, išnyko kaip dūmas, išblaškytas vėjo. Labanakt.

Komentarai
Dieve tu mano, nežinau ką atiduočiau kad vėl sugrįžt į mokyklą... Muši sau dinderį iki 15 val. ir tada diena tavo, atmetus dar pora valandų namų darbams. Jei rimtai tai... nebūčiau turėjęs ten ką veikt, variau dešimtukais, per pamokas imdavo miegas, su informatikos mokytoja net buvom dviese susitarę kad nedarysim ND, nes vistiek viską mokam :D Reikia mest sau iššūkius, kažkuo domėtis (technologijos el tė), jeigu tikrai tau patinka biologija, tai net negalvotum apie jokį "visko metimą". 11 - 12 klasėj pasirinksi mėgiamus dalykus (kaikur netgi mokytojus galima "rinktis"), pasiimk literatūros, susirask veiklos, nepamatysi kaip prabėgs tie mokyklos metai ir staiga *pyst* įpusėjo pirmas pusmetis univere :D
Jei dar negali atsiriboti, reiškias dar tiki jų žodžiais ir jų teisingumu, nors ir kiek pykta būtų. Baisiau yra visai nebereaguoti. Man taip dabar yra. 12kl, o į mokslą reaguoju neadekvačiai, labiau nei bet kada. Ir moralai pro ausis praplaukia be jokios sąžinės griaužaties. :D
Mane namo įleistų, nes tėvai per daug bijo dėl mano saugumo. Tačiau kiekvieną mielą dieną gaunu gerą dozę mamos priekaištų ir įvairių šiaip klyksmų. Ir kaip atsiribot? NEĮMANOMA. Kiek sykių bandžiau. Tas pats mėšlas.
Aš čia atradau naują karasą! Man tas pats, milijonai priekaištų, kad net namo nenoriu pareiti, o rugsėjį vos nemečiau mokyklos, tai žinai, tada turbūt manęs net į namus niekas nebūtų įleidęs
Praktiškai, tai jo :) Kad ir kaip dauguma žmonių stengiasi paneigti šitą faktą, kad yra trilijonas svarbesnių dalykų už pinigus, bet pinigai vis tik yra visko pamatas, nes tik jų dėka gali patenkinti pamatinius poreikius. Aišku prie to prisideda ir pasitenkinimas darbu, pilnatvės jausmas, savirealizacija, be šių dalykų tikrai pinigai būtų niekas, nes privestų turbūt prie abejojimo savo egzistencijos prasme, depresijos, o kraštutiniu atveju, gal net savižudybės.
Kad pažymiai yra be galo svarbūs - čia faktas. Ok, mokykloj aš turėjau motyvaciją mokintis, nes tikrai žinojau, ko noriu, baigiau puikiai - studijavau nemokamai. Tačiau studijų metu buvau suabejojus (va čia tai baisu, kai atrodo jau pasirinkai kelią ir staiga sudreba visa žemė po kojom), tuomet dingus motyvacijai krito ir pažymiai. Žinoma, tas noras po kiek laiko vėl atsirasdo, vėl užsikabinau, bet pasėkmės - dabar tenka mokėti už magistrą. Ir aš nuolat save dėl to graužiu... Suprantu, kad sunku mokytis, kai nėra noro ir nežinai dėl ko tai darai, bet geriau dabar ištverti, galbūt kelis metus nieko neveikti, jėzau, kad ir tuos virėjų kursus kokius baigti, bet jei kada gyvenime sumąstysi studijuoti - tau bus durys atviros, nereikės sėdėti su šešetais ir svajoti, kaip galėtum atsukti laiką atgal :)
Aš nežadu mesti mokyklos. Taip, baigsiu, ir tikiuosi, visai neblogai baigsiu. Esmė, kad visą laiką buvau įsitikinusi pažymių, mokymosi svarba. Dabar... Nebežinau, ką galvoti. Kyla vienas vienintelis klausimas: gyvenime geriau išnaudoti suteiktas proto galimybes ir siekti tokių aukštumų, kokių iki šiol siekiau (negi visi biologijos eksperimentai šuniui ant uodegos?) ar būti laimingai? Nes visiškai laiminga pipetuodama ir ruošdama tirpalus būti aš negaliu. Ką studijuosiu, aš jau žinau. Tik dabar galvoju, ar tikrai labai to noriu.
Ką tu nori mesti? Mokyklą? Nemesk, baik 12, o tada gali ir nestudijuot iš karto, kol nesugalvosi, ko nori. Arba iš viso. Virėjai-policininkei(ot smagi profesija būtų :D) brandos atestatas tikrai nepamaišys.