~*As ir vel krentu...*~
Siandien vaiksciojau lauke…Saule sviete man i veida…Oras nuostabus…Rodos kas nors man butu norejes priminti, kad gyvenimas grazus…Taciau mano veidu riedejo asaros…Tuscios akys zvelge kazkur toli…Ausys nieko negirdejo…Tik jo varda…Varda zmogaus kuris priverte mano pasauli suktis…Varda zmogaus kuris ji ir sustabde…Sirdis plyso is skausmo…Ne ne ne…Tai tik baisus sapnas…Bet deja…Tai buvo realybe…As jo netenku…Atrode, bet ka atiduociau, kad viskas butu kaip buve…Bet gyvenimas ne pasaka…Ir pasaku jame nebuna…Kas praejo nesugris…Niekada…As turesiu gyventi toliau…Su juo ar be jo…Noriu to ar ne…Tik sirdis sauke…Ji sruvo krauju…Skruostu riedejo asaros…O kad galeciau pabegti nuo saves…Nuo savo minciu…Nuo visu…Nuo taves…Prisiekusi daugiau niekada netiketi meile…As ir vel ja patikejau…Ir tai buvo mano didziausia klaida…

Komentarai
Na Biliuno "Liudnos Pasaka" as tikrai neskaicius... Nemanau, kad liudnos zmogaus akys nuostabu ar grazu... Tai greiciau siaubinga...Na gal...
Pati pradžia panaši į Biliūno "Liūdną pasaką".
O gal geriau reikia sakyti, kad nėra gražesniu žmoguas akių, nei tokio žmoguas, kuris iš tikrųjų moka lūdėti, o ne isteriškai verkti... kai žmoguas akys sustingsta liūdesyje - gali pamatyti jo siela... ir, jei nepabijosi, pamatysi patį tobuliausi žiauriojo gyvenimo ir likimo kūrinį - gyvybę, kuri mums, liūdintiems žmonėms, išsiveržia kartu su tylia ašara, ištryškusia iš begalinio liūdesio sustingdytų akių... argi tai negražu?..
Oj koks smailas negrazus gavosi :'(
O kaip supratai?
As ir vel ja patikejau - m, as teisingai supratau ?
tokiais atvejais gerai issiverkt.tikiuosi turi salia zmogu,kuriam galetum pasipasakot. kai atsitinka kas nors blogo,as visada saves paklausiu..o gal taip buvo lemta?o gal taip ir turejo atsitikt?nezinau kodel,bet man pasidaro geriau.tik niekad nenustok tiket meile.ji yra