KūrybaEilėraštis
Šaltis iki jausmo
Mes gyvenom krištolo rūmuose.
Viskas taip šalta, trapu ir netikra.
Drėgniausiam rūke dusom kaip dūmuose,
Kol tavo jausmas sutrupino stiklą.
Iš ledo tu virtai vandeniu;
Ištirpdei mano šaltį krūtinėj.
Pasakei, kad tapau tavo angelu,
Krištolo sapną atsiuntus ledinį.
Dabar saulės karštumo siunčiu tau sapnus
Į pilį auksiniais bokšteliais,
Ir miegu šalia, paslėpus sparnus.
Laimės ašaras liedama upeliais.

Komentarai
rimtas ciut stringa..bet yra graziu zodziu
Kaip gražu