KūrybaKita

Purvynai tavo rankovėse


- Pasakykite man savo vardą,- jie klausdavo manęs rytais, žiūrėdami savo blizgančiom, ryškiai žydrom akim iš po baltos, sujauktos antklodės. Aš juokdavaus nuoga ir išskrisdavau pro jų laiptinių langus.
Man jų blizgančios, ryškiai žydros akys jau nebuvo nieko naujo, tik vakaro šviesoj jos atrodydavo smaragdiškai žalsvos.

Visi jie mirdavo rytais tik man išskridus - kaip blizgančios, žydros naktinės peteliškės. Aš nenorėjau jų žudyti, bet jie man neparodė nieko naujo, tik tas blizgančias, ryškiai žydras akis.

Kitą vakarą aš vėl išėjau ieškoti. Jo akys vakaro šviesoj atrodė smaragdiškai žalsvos. Tik gal šiek tiek šviesesnės nei visų kitų. Jis mane išsinešė ant rankų iš visų jų išsižiojusių minios. Jo laiptinės langai buvo užkalti. Mes gėrėm vyną, mylėjomės prie žvakių ir užmigom susipainioję tarp vienas kito.

Kai pabudau ryte, pamačiau jo blizgančias ryškias akis. Jos buvo pilkos lyg sidabrinės.
- Pasakykite man savo vardą,- ištarė jis, garsiai kvėpuodamas man į ausį.
Aš jam atsakiau:
- Vadinkite mane kaip Jums patinka. Manęs dar niekas niekad nevadino...

ir likau įsipainiojus į jį amžinai.

Komentarai

her_dreamy_eyes

Jau nuo pirmų eilučių, kai dar nesupratau, į kieno ir kokį pasaulį patekau, jutau,kad čia yra kažkas. Talentinga, išties. Dažniausiai tokio pobūdžio darbai man nepatinka dėl savo per didelio paslaptingumo ,dėl kurio pabaigoje lieki praktiškai nieko nesupratęs ir susipainiojęs. Visgi šis darbas yra maloniai paslaptingas. Nuostabi pabaiga. Tas paskutinis romantikos pliūpsnis padeda šiek tiek praskleisti šydą. Ir nors kažkiek 'suprasti'. Šaunuolė.

Dzinute

nice..

kremine_kale

shits visai nieko..