Tylu. Siandien vel susitikau Keista Jausma. Kazkodel visada atrodo, kad jis kazka nuo manes slepia, o stai siandien taip atvirai - eme, ir islindo is sienines spintos. Atsisedo salia ant sofos ir lengvai syptelejo. Kiek nustebau - ne, ne visai toks, bet tikrai - Keistas Jausmas. Dazniausiai ji nesiojuosi mazoje kiseneleje kuprineje arba fotoaparato dekle, o dabar - se tau, kad nori! Pataisiau staltiesele po saldainiu vaza ir pasiuliau viena. Net nespeju pastebeti, kai ima tirpti mano burnoje. Neiprasta siulyti sveciui saldaini ir sumaumoti paciam, bet ka padarysi - atsiprasyti nesiryztu. Sedziu ir suku galva, kaip cia pradeti kalba, bet mintys pralekia tokios bukos ir nesuformuluotos, kad net nespeju ju pastebeti. Ka gi, atrodo, siandien tylesime. Jis uzsikelia kojas ant galvos ir kulvirsciais nusirita nuo lovos pastalen. "Nenustebinai" - pagalvoju. Taip ir tylime - as ant sofos, jis po stalu. Tiesiog. Hard to concentrate.
Vakar - LiuDNoS aRKLiu aKyS

|
Komentarai
Hmm.. Gražu.. :>