
Pono Švarko gyvenimo istorija.

Lyg netyčiomis vertėtų paminėti, kad P.Š. labai maloni asmenybė nebuvo. Draugų neturėjo anei vieno, visados vaikščiojo susikišęs rankas į kišenes ir, prieš rūkydamas cigarą, visados pamiršdavo jį prisidegti. Mąstė jis daug, tačiau ar ką gudraus išmąstė - nežino niekas, mat mažakalbio ano būta, netgi visiško tylenio. Nežinia ir, ar iš tikro mąstė, tačiau dievaži, atrodė kraupiai protingas, netgi nejaukiai slapukiškas.

Taigi, grįžkime prie ryto, kai jo lyriškai tamsus siluetas nuėjo pasiimti malkų. Tą patį rytą, kurio naktį ir visas naktis iki tol istorija nutyli, atsitiko kažkas keisto. Spalvų vėjui pūstelėjus neliko Švarko griežtumo, neliko jo nebuvimo. Staiga Ponas pasijuto gyvas, toks gyvas, kokiu nė būti iki šiol nebuvo. Jis skrido, o gal tiesiog plaukė debesiu, šis šuolis buvo į rudenį, į vakarą, į blankius ir tokius viliojančius tolius. O, tai buvo reginys, vertas sučiupti, tai buvo Pono Švarko esminė gyvenimo akimirka.

Tą rytą Švarkas atsisveikino ir apsigyveno svajonėje, tą rytą liko tik ruduo, gėlės ir švarkas.

Komentarai
Kažkaip baisiai greit toji istorija baigėsi :> Nais : ) Blemba, o vertikalios foto netelpa y langą naršyklės.. 😘 vellns. 😘