
~~RyTaS. KaiP PaLeNGVa auŠTa~~
And each must play a part.
Prabudinęs rytas siūbavo, [kilo ir leidosi], todėl turėjau eiti per jį aukštai kilnodama kojas. Kol tu bandei skristi [mano rankos taip sušalo, kad beveik galėjai jose užčiuopti tylą.]. Karštas garas atsimušdavo į tavo veidą taip švelniai, kad bemiegant ant samanų visas pasidengei rasa [šlamėjo rytmečio žolės ir dangų badė pušų šaknys, nes virš musu galvų palinkę viršūnės slėpė].

Pamėginai sutalpinti į dėžutę. Vaizdą nupiešei nespalvotai, visur vietoj auksinės naudodamas juodą [mane taip liūdino tavo rausvos akys, kad pakilau ir paslėpiau aušrą. Kad nebepieštum].

Visada stebėdavausi, kaip eidamas tu niekada neatsigręži atgal [nors man reikėdavo taip dažnai sugrįžti, kad galėčiau žengti žingsnį į priekį]. Sąmanose įmintos nedidelės pėdos ilgai priminė miškui čia buvus. Du žmones - o gal ir daugiau. [Vargiai beprisiminė].

O tada taip švelniai, lyg sapnuodamas [mišką apsiautė rytas].

Komentarai
3 nuotrauka tai tikrai grazhi
Eina sau.. 😄 viskas, kuriu tavo fanu kluba 😘
lb lb lb grazu 😘 as ir taip noreciau graziai moketi fotkinti...bet tai ne visiem igimta 😘
ice
Nepaprastai gražu. Kada ir kur saulėtekį gaudei?