Pradžioje buvo tyla. Tūkstančiai tonų baltos tylos, kurią jie gramdė nuo grindinio ir didžiuliais sniego kastuvais vertė jam prie kojų. Tuomet klykdamos atlėkė varnos. Riksmais išraižė dangų ir trimis eilėmis sutūpė ant sutrupėjusio šaligatvio. Jie, pirštais braukiami elektros laidai, drugių liepsnos šokio padrikos kibirkštys, surišo jam rankas. Apraigė padūmavusiomis šviesomis rytinių troleibusų, kurie niekad Namo neveža. Jis neturėjo žodžio, nei priešnuodžio ar prakeikimo. Tik seni radijai trimitavo suižusį rytą. Ir jokių juodų katinų pakeliui ar palei kojas. Taip gimsta liūdesys.

https://fotokudra.lt/files/MM/M382167.jpg

Komentarai