KūrybaEilėraštis
Adomas ir Ieva ištremti iš dangaus
Tą kartą mes atgimėm žemėj gėdingai
Katėms ir bepročiams garbinant pilnatį.
Laiko nejutom - turėjome viltį
Mėnuliui užgesus ir patys numirti.
Bet tūkstančius metų dar eisim ir eisim
Amžinybė kankins, bet jos nebepaneigsim.
Ir mirsim tiek kartų, kiek trokšim numirti
Tik dangun nebegrįšim, net kai klaupsim prieš pilnatį.
Kraupiau už juodžiausią skausmą kankins mus
Kažkokių aukštybių tamsių ilgesys.
Nors tūkstančius kartų numirsim ir gimsim
Netekus dangaus mums nurimt nepavyks.

Komentarai
"Ir mirsim tiek kartų, kiek trokšim numirti" "Tik dangun nebegrįšim, net kai klaupsim prieš pilnatį"sios 2 ejlutes man labewsej patiko grazus ir visas eijlerastis tik tos dvi ejlutes kazkuom isiskire man .
Labai originalus
va gers eilerasts duodu 10