Kai muzika apsvaigina... :)

Na ką gi, šįkart pasireikšiu ne pirmoji ta tema, bet vis dėlto.... Neiškenčiau nepasireiškusi po kai kurių komentarų

Ką gi, gal pradėkim nuo to, kaip sužinojau apie antrą kartą čia užsuksiantį Stingą su Symphonicities. Nors ką jau čia slėpt - apie tai galėjot skaityt šiame dienoraštyje. O iš tiesų buvo taip. Sėdžiu darbe, laiko į marias, su kolege pliurpiam apie šį-bei-tą-apie-nieką.... į mobilųjį kliurkteli žinutė: "Atsisėsk. Pas mus vėl atvažiuoja Stingas" (na ar panašiai). Žinoma, tą džiaugsmingą žinią praneša onewildflower. O Pliuso aš tada negirdėjau - buvau pritildžiusi radijuką (o taip, kaip gerai, kai darbe nors taip galima neatitrūkt nuo žinių ir muzikos... ). Atrašau, kad ir taip sėdžiu, taigi nukrist pavojaus nėr

Bet... Pasidaro pavojinga sėdėt - juk sėdžiu kaip ant adatų... Kompo tai neturiu po nosim, o kur gi dar pasižiūrėsi, kas ir kaip... vos sulaukusi darbo pabaigos ant greičio parsigaunu namo, įsijungiu kompą, ieškau žinių... Mhm... ne kas... labai ne kas... Teisingiau - NIE-KO. Taip, žinia, kad Stingas čia antrą kartą atveš Symphonicities, yra, bet kas prekiaus bilietais, kada prasidės prekyba ir svarbiausia - kokios kainos - apie tai nieko nėra. Gerai, kad eilinį kartą suveikia sveikas protas (teisingiau, jo likučiai) - taigi kurgi dar ieškot, jei ne pas patį Stingą... Aha, va ir aišku... Koncertas perkeliamas iš Minsko dėl neva "sunkios ekonominės padėties Baltarusijoje" (na tokia po savaitės kokios tikrai prasidėjo). Aha, kainos, kainos, kainos..... o velnias... 130-400 Lt... Na o bet tačiau... Juk man REIKIA ten būt (na ir kas, kad jau mačiau? Ir paties Stingo tvirtinimu, Symphonicities kaskart skamba kitaip, o čia dar Vingio parke.. Ir taip arti namų.... ).. Bilietus tai perkam, bet.. Bet va čia ir bėda - kaip tai padaryt? Eičiau iš pat ryto į kasas, betgi darbų yra, o tuščio skyriaus palikt negalima.... Ir vėl mane gelbsti šaltas protas - taigi rezervuosiu (darbe yra draugų, sėdinčių prie kompiuterių), po to atsiimsiu. Belieka sutart, kokia kaina mus tenkina ir pirkt bilietus. Taip ir padarau. Rezervuoju darbe, kitą dieną bilietai rankose. Belieka laukt koncerto. Tačiau iki jo dar spėjam apsilankyt dar poroj koncertų, o viename dar išdrįstu pasižadėt ateit į Symphonicities.

...

Pagaliau atėjo ilgai lauktoji diena. Aišku, apsiskaitau, kada ir kaip ir kas bus, einu pasižvalgyt į Vingį. Nagi bus gražu, jei iš namų pusės nepateksiu į koncertą Bebimbinėjant Vingparky, stukteli mintis "O ką, jeigu....? Bet nee.... Jie jau TEN, tikimybė nugriūt iš nuostabos turėtų būt lygi visiškam nuliui". Vis dėlto sulaukiu repeticijos pradžios - mmm, garsas fantastiškas, tik vaizdo nėr... Bet nieko - po penkių valandų bus ir jis O parke besitrinanti publika irgi ausis pastačiusi klauso, bando kažką pamatyt - na irgi be šansų... Bet visi toookie laimyyyngiii , visi išsišiepę...

Šiaip ne taip sulaukiam vakaro, einam, sakom, kvietkų žiūrėt (jei, aišku, su jais įleis). Deja.... Parduotuvė nebedirba, o apie jos šeimininkę gan liūdnų naujienų sužinojau, bet apie tai čia gal nereikia... Ką gi - einam be kvietkų. Kaip vėliau teko matyt, jų niekas neturėjo. O gaila...

Prieš įsitaisant savo vietose tenka tiesiog maloniai nustebt, kaip puikiai iš jų matyt... ne veltui beveik po 300 litų plojom, ne veltui... Laukiam koncerto pradžios ir galvojam - prisimins mus tas, kuriam pažadėjom būt ar ne? Nusijuokiam, kad į kieno koncertą atėjom, o ko laukiam... Ne ne, laukiam tai abiejų

Pagaliau su nedideliu pavėlavimu (ot publika, negali nei laiku susirinkt, nei be svaigalų į vietas sueit... ) koncertas prasideda.

Iš karto, kad būtų aišku, apie kokias "nežinomas kompozicijas" eina kalba

https://www.setlist.fm/widgets/setlist-image-v1?id=1bd379c0

(turiu prisipažint, "konspektavau" viską į telefoną ). Bet neteko vargt atpažįstant kad ir pakeistus kūrinius. Na tiesiog kaifavom nuo nuostabios muzikos. Baigiantis pirmai daliai pagrindinė žvaigždė šiaip ne taip paskelbia dvidešimties minučių pertrUOką. Viskas palydima ovacijų...

Patys nekantriausi žiūri nuo ČIA

Kas nori - žiūri viską (visi (bent nemaža dalis) šoka).

Na ir reikia reabilituot (kažkiek) vieną mūsų bendrą pažįstamą, kuris į daugelį koncertų žiūrėjo iš kitos tvoros pusės. Baigiantis pirmajai daliai į telefoną ateina žinutė, kur jis sėdi. Na taip, tolokai nuo mūsų. Bet vis dėlto pasiūlau, jei nori, ateit iki mūsų. Ilgai laukt netenka Pokalbis tikrai nebuvo turiningas, bet tiek jau to... Taip ir pamiršom paklaust, su kuo mes tada kalbėjomės - su Silentist ar su Very_crazy_enough.... :? Besidairydama pamatau nemažai pažįstamų veidų - Jakilaičių porą ir tą, skrybėliuotąjį, kurio vardo iki šiol nežinau, bet kurį puikiausiai prisimenu iš Millerio pasirodymų

Prasideda antroji dalis. Mudvi nutariam išlįst į priekį (juk reikia pasirodyt, kad esam, kad nemelavom ir atėjom). Panašu, pavyksta. Ir net daugiau. Užduotis atlikta

Antroji dalis praeina dar greičiau nei pirmoji, publika beveik nenusėdi. Suskambus pirmiesiems "Every Breath You Take" akordams visi pakyla iš savo vietų ir nebeatsisėda. O suskambus "Desert Rose" prasideda masiniai šokiai Juos tik šiek tiek apramina "Fragile". O su "Message in a Bottle" vėl viskas prasideda iš naujo.. Va taip ir išsiskirstome. O po to lieka kelias dienas pagiriotis nuo geros muzikos ir nuotaikos Na bent man prireikė kokių trijų dienų sugrįžt į realybę.

A, taip taip... Nuotraukos... Žinoma, kaipgi be jų. Tik įdomesnių šį kartą, deja, deja, nebus....

https://i935.photobucket.com/albums/ad199/Rutone/Symphonicities%20Vilniuje/DSC01996.jpg

https://i935.photobucket.com/albums/ad199/Rutone/Symphonicities%20Vilniuje/DSC02003.jpg

Komentarai