|
ji laisvalaikį skyrė apmąstymams, o ne veiksmams, žavėjosi šviesiomis svajonėmis, neturėjusiomis nieko bendro su tikrove. Ji gyveno paskendusi savo vidaus pasaulyje ir nenorom grįždavo į realią tikrovę. Žvelgdama į gyvenimą ji neliūdėjo ir nedžiūgavo. Į savo būtį ir savo vietą joje žiūrėjo kaip į kažką duota, visiems laikams nustatyta, gūžtelėdavo pečiais ir grįždavo į kitą, geresnį pasaulį - prie savo knygų ir muzikos.
|
Komentarai