|
Būdama vaiku, aš nuolatos svajojau suaugti, nuolatos svajojau paie laivę, kurios, rodos, anuomet neturėjau.. Ir štai, pasibaigė ta tikroji, pasakiška vaikystė. Atsivėrė realiojo pasaulio durys, realaus pasaulio akys ėmė graužti širdį.. Aš supratau, kad jau niekada nesidžiaugsiu gana naiviais dalykais taip, kaip džiaugiasi vaikas, niekada neapsidziaugsiu tuomet, kai gausiu dovanų saldainį... O taip norėčiau... vakar apturėjau gana įdomų vakarą, po kurio, dar ilgą laiką galvojau apie tai, kuo pasikeičiau, bet pasikeičiau ne tik aš, bet ir aplinka, kuri nuolat supa mane..
|
Komentarai
O man labai patiko šie
siandien visur tvyro zodziai "vaikyste".... (mmm)... ;]* pirmoji sypsena mamai... pirmasis zodis... netvirti zingsniai i platu pasauli... visa tai uzrakinta musu atminty....
Na taip, kai vaikas buvau, neleisdavo man niekas jeis persivalgyti
prieblanda rašė: Būdama vaiku, aš ir laukiau to, kad užaugčiau, bet ne dėl laisvės, o dėl to, kad būčiau stipri prieš savo skriaudikus. Užaugau, bet stipri netapau. Iš principo niekas nepasikeitė, tik neliko vilties/tikėjimo.
Būdama vaiku, aš ir laukiau to, kad užaugčiau, bet ne dėl laisvės, o dėl to, kad būčiau stipri prieš savo skriaudikus. Užaugau, bet stipri netapau. Iš principo niekas nepasikeitė, tik neliko vilties/tikėjimo.
Anuomet vertindavai saldainius ir lėles, dabar naujas pažintis ar vykusius projektus. Požiūris vargu ar pasikeitė, bet dalykai dėl kurių džiaugiamasi - tikrai.
Hmm rašė: as saldainiais kasdien dziaugiuosi... mmm...
as saldainiais kasdien dziaugiuosi... mmm...