
Nematomi `~
Tą vakarą, kai gatvėse nebebuvo nei vieno žmogaus,
kai mano ausis pasiekė žingsnių aidai...
Tai buvo jie...Veini du...
Nepalaužti ir laimingi, saugūs ir beprotiškai įsimylėję..
(ir vėl meilė)...
Žingsnis į žingsnį, rodos, sutapo net judviejų širdžių dūžiai..
Ir taip gera buvo juos stebėti, beprotiškai laimingus, šaltame žiemos lietuje...
Ir taip skaudu buvo juo du prarasti, keisčiausios žiemos tamsoje..


Komentarai
gyvenk dabartimi,ne praeitimi... toks gyvenimas....ateina-iseina.... o kartais pasilieka visam... nepamirsk...tai tikriausiai vienintelis dalykas,ka galime padaryt... ;]* sunku prarast...dar sunkiau susigrazint.... ~but everything will be allright~*