Ištikrųjų kartais verta tylėti,
Kad galėtum išgirsti...
Išgirsti tai, ko kiti negirdi,
Leisti prabilti jausmams
Ir mintims, --
O tada prisiversti juos išklausyti.
Galbūt nieko naujo jie nepasakys,
Nepaglostys šilkinių plaukų
Už tai, kad vėl nesugebėjai, --
Nesugebėjai gyventi.
Pamiršai, kaip reikia mylėti,
O tada tu klausysi,
Ir vėl...
Ir vėl tu klausysi, kodėl verta...
Gyventi.
Mylėti.
Ir džiaugtis raukšlėta ranka,
Kuri retsykiais glosto tau galvą...
Tada sutaršo gražiai sušukuotus,
Šilku dengtus plaukus...
Bet tu nepyksti, nes tu taip mokais...
Mokais...
GYVENTI

Komentarai