KūrybaEilėraštis
Auksinis žiedas
Vieną dieną mūsų meilė žydėjo,
du žiedai palinkę vienas į kitą,
galėjo dar žydėti ilgai,
bet perkėlė vieną iš jų,
kur daugiau laisvės,
ir saulės buvo jai.
Pasilikusi gėlė raudojo,
rovėsi pati iš šaknų,
žiedlapius vėjui dovanojo,
kad nuneštų kitai žinių,
ir mokėsi vaikščioti,be kojų,
bet skausmas buvo smarkus.
Išgirdo jos raudą paukštelis,
atskrido jisai ir pasakė:
kad gėlė vysta be šaknų,
bet žiedlapiai jos dar žydi,
ir žydės visada,
nes aukso spalva,nesikeičia niekada...

Komentarai
Paukštelis... Žinot.....