KūrybaDaina

Jaunystė - tai draugas


Sutemos šešėliai vakarą gaubia,
tyluma aplanko vis mane,
širdyje atbunda daug prisiminimų,
nejučiom aš skrieju,pas tave.

Už namo švilpia vėjas,
vakaras toks neramus,
imsiu čia ir palauksiu,
nors jau prietema gaubia namus.

Aš laukiu prie laiptinės laiptų,
kur vėjas bučiuoja į veidą,
o lūpos vis šnibžda , kartoja,
dėl ko tas likimas supančiojo mus.

Leisk tave aplankyti,
ir bolero sušokti kartu,
šiandien širdį man rugpjūtis,
vasara,laimė ir jūs.

Gaila ir liūdna,kad vasara bėga,
kad žiedas vos pražydęs nuvysta,
kad aukso svajonės nuslysta,
kaip vėtra praošia jaunystė.

Jaunystė - tai mėlyno ežero rūkas,
ji praeis lyg miražas gražus,
mes esame svečiai tik,šios žemės kur sukas,
išeisim,bet kelio grįžti atgal nebebus.

Ne puotoj audringoj draugai susitinka,
draugai susitinka varge,
kai vargas prispaudžia ir aistra gimsta,
tas draugas,kuris verkė, už tave.

Komentarai

Sahja

AČIŪ

4Blackberry

Matau, pataisei keletą stilistinių klaidų, kurias buvau pastebėjusi pirminiame variante, tačiau padarei naujų. Pvz., pirmam stulpelyje kartojasi tyluma, tylomis, ko neturėtų būti (šitą klaidą ir aš dariau anksčiau). Trečiam stulpely nesirimuoja ir tai pjauna akis. "Mes esame svečiai", ne svečiais. Finalas truputi neaiškus. Apskritai, pavadinimas kažkaip netiksliai atspindį eilėraštį, ar tai dainą, nežinau... O šiaip iš esmės man patiko, tik dėl anksčiau išvardintų priežasčių negalėčiau vertinti aukštu balu.