Krištolinis miestas

Krištolinis miestas
Vakar buvau didžiuliame mieste,
Kur nebuvo visiškai žmonių,
Ir kiekvienuose name, vietoj langų,
mačiau tik veidrodžius.

Ir ėjau perpildytomis gatvėmis:
Miestas buvo pilnas atspindžių,
Jie klaidžiojo man iš paskos lyg šešėliai,
Ir tyliai manęs klausėsi.

Kai aš tiesiog šypsojausi,
Visas miestas man šypsojosi,
O jei kam nors linktelėdavau,
Visi linktelėdavo atgal.

Ir kartais man atrodydavo,
Kad miestas gyvas ir kad aplinkui milijonai žmonių,
Ir vėl ir vėl negalėjau patikėti,
Kad esu viena ir kad aplinkui tik veidrodžiai...

Jie negali ginčytis:
Jie panašūs.
Ir netrukus aš išėjau iš miesto,
Ir miestas iškart ištuštėjo...

Komentarai