KūrybaEilėraštis

Kur neša, kur teka


Kažkas man pasakė,kaip mirti mieloji,
ir gamta pritarė,mus supančioji,
nereikia net ašarų-skausmo,upe tekančioji,
atnešk man tik plaukiantį laivą , į rojų.

Bet kam pasakyti,ar ne tau mylimoji,
kad laiką sustabdyti tegali,mirtis nenugalimoji,
ir lekia vis lekia,gyvenimo dienos,
kurios nenublanksta,kurios nepasilieka.

O kam to reikėjo,kad josios praeitų,
žeme ritinėjasi smagumai ir vaisiai,
ant kryžiaus uždėta nuotrauka tavo,
ir niekas nesakė: gyveno,gyveno.

O kam to reikėjo,kad gimęs numirtum,
kad mirksnį pajaustum ir suspėtum ,
kur neša,kur teka ir iš kur eina,
tas mus visą laiką ,pralenkiantis laikas.

Pilkas šešėlis mane apkabina,
tavo siluetas gerai man žinomas,
bet nėra čia tavęs --- kad būtum !
Bet tai tik svajonės,nuskendusios likime.

Gyvenimo svajonės lieka numirti,
auksinės svajonės neverta jam skirti,
ji kaip saulėlydis nusileidžia,
praėjus gyvenimui palaidosim ją.

IR KAIP SAULĖTEKIS PAKYLA,

LEIDŽIASI PO TRUPUTĮ,

Į AMŽINĄ TYLĄ....

Komentarai

MT

Man ziauriai patiko sitas ;)