KūrybaEilėraštis

Meilės istorija


Aš buvau lašiukas,
toks visai mažiukas.

Aš slėpiausi po lapiukiu,
kad neišgaruočiau.

''''''''''''''''''''Aš gimiau iš vėjo,
''''''''''''''''''''mane jis išliejo.

Aš slėpiausi pavėsį,
ir iš jo mačiau saulę.

Aš mačiau aplinkui,
tokį nuostabiausiai gražų pasaulį.

Pumpurui reikėjo gerti,
man taip pat reikėjo gaivumo,
nenorėjau žūti,dėl gamtos gražumo,
norėjau grožėtis,
žiūrėti,
bet tą minutę,net nepagalvojau,
apie save,nei trupučio,
juk pumpurui reikėjo gyvybės,
kad jis išvystų tą grožybę,
pražydęs.

'Kritau aš ant jo,
'ir apipyliau rasos gaivumu,

'savo lašeliu,
'ir išsiskleidęs pumpuras,dabar į pasaulį gali žiūrėti.

''''''''''''''''''''Sudužusi mano širdis,
''''''''''''''''''''nukritusi, ant neišsiskleidusio žiedo,

'ir laukiu kada jis nubus,po ilgo letarginio miego,
'ir žiedas išsiskleisti galės.

'Dabar aš matau,
'pasaulį ,
pro tavo akis...

Komentarai

Sahja

Ernestai P. pliusas,nes ji įžiūrėjo tai .....

Sahja

Atsakyti sterija 2010 m. rugpjūčio 15 d. 16:47:26 0 Kokia įdomi ir orginali metafora. Gražu.