KūrybaEilėraštis

Sniegas iš brilijantų


Sninga,
aplink tokia tyla,
negera,
nes meilės nebėra,
todėl pasaulį tokia tyla,

be tavęs,daugiau nieko nebėra.

Jei sutikčiau tave kelyje,
apglėbčiau tave glėbyje.
O Raivara,
'drąsi kelyje,
šiandien laukia nelyja,

tu to negali nematyti.

Sustojo laukimas manyje,
deginanti aistra tavyje.
O Raivara,
kaip tu man reikalinga,
šiandien laukia sninga,

tu to negali nematyti.

Kaip aš žiūriu į tave ilgai,

ir niekada negaliu atsižiūrėti,
kaip žiemą pilni laukai,

gėlė niekur akių neturi,kur dėti.

tu to negali nematyti.



Sniego gniūkštė paleista į mane,
ar su meile,
ar tik šaipeisi,
ar tik tarei,
aš tave žinau..///// Kaip greit išėjo tie laikai,

kaip mes ilgėjomės,vienas kito vakarais,
-_-kai dar visai atrodo nesenai,

pas mus dar buvo neužgesę ,tie jausmai.

Tavo nemirštanti viltis,
visus priverstų galvoti,
tavo dailus siluetas,
neblėsta ---
vis primena....Apie save.////// Kaip greit prabėgo vakarai,

ir tos ilgos ilgos naktys,
kai tave norėjosi pamatyti rytais,

kad dabar tokią tave pamačius...

Komentarai