KūrybaEilėraštis
Statula
Laiko šluota
atgal duoda
neatstumk tu manęs - mano siela dėl tavęs.
Tu bučiuojies su kitu
tu jam meilės surandi
mano skausmas nebylus - ką gali to negaliu.
Tu visai atžagari
vėl mane tik skaudini
rodos manęs nesupranti - save tik matanti.
Tau aš skyriau visą laiką
tu esi visas mano turtas
ir aš niekad negalvojau,jog baidyklė
yra pasislėpusi tavo grožyje ------------aš nuvirtau į purvą - kaip statula molinė.
Bučiuoju tave iš dangaus ir ašarom laistau krūtis
juk meilė mūsų keista,
juk meilė mūsų vienpusė,kaip mėnulis
prižadu būti greta,kaip nosis tavo dvipusė...

Komentarai
Dainioos , tu supratai , tai reiškia, tu supratai....AČIŪ....
Geras, stilinga. Iš pradžių pagalvojau, kad šūdas, bet perskaičius keliskart labiau susimąstai, taigi šaunus darbas.