KūrybaEilėraštis

Suvokimo riba


Turėtų būti tiek dienų,
ir jų suma - visuma,
aprėpia gilumas duobių,
o kur duobė yra ir aukštis,

tai va tenai,
pačiam aukščiausiam
aukštį,
ir yra tavo sėkmė.

Lyguma,
tai kur ją brėžt/?
Žemai dugne,
ar aukštį/?
Vidurys,
ko gero jis.

Ir apskritas visumos lankas,
pasibaigia ir vėl prasideda,
praeina ir vėl ateina,
apskritas visumos ratas.

Sistema be numerio,
asmens kodas genuose,
tavo rankos duoda,
man gyventi,
ir patirti,
augti,plėstis,šviesti,
ir nusiėmus grandines,
tėve mūsų sukalbėti.

Taškas vienas tam likime,
susikirtimas,susirišimas,
ir dvasia,
ir kūnu...

Komentarai