KūrybaEilėraštis
Viena, bet ne vieniša...
Aš šypsausi mėnuliui,
Jis šypsosi man...
Taip gera būti vienai
Nakties tamsos apsuptai
Kojos žengia per žolę,
Tylus vėjas glosto plaukus
Jaučiu paslaptį stebuklingą,
Saugomą juodos tamsos...
Naktis – mano draugė,
Nesvarbu, kad ji išeis...
Noriu dar būti su ja,
Nors esu visai viena...
Man gera būti vienai,
Bet tikrai ne vienišai
Žiburiai jau užgeso,
Ilsisi gamta tamsoj...
Juoda tyla su manim,
Šnabžda paslaptis nakties
Atsakyt negaliu,-
Per daug tylą myliu...
Nesvarbu, kad išauš...
Nepamiršiu nakties
Nebebūsiu viena,
Tik liksiu vieniša...
Komentarai
Mintys klaidzioja, sakykim, 3 ir 4 posmely viena, o paskutiniam jau neviena, na paskutinis posmelis viską sumaišo..