vakar vel ji maciau... savo svajoniu vaikina... maniau kad daugiau gyvenime neberegesiu tu rudu akiu... ir stai likimas man vel pakiso koja... as ji pamaciau... pirma karta po keliu menesiu... per visa ta laika stengiausi ji pamirsti, ismesti is sirdies is galvos... atrode, kad vasaros nuotykiai siek tiek isblukino jo atvaizda mintyse... bet kai tik ji pamaciau vel uzpludo tie patys jausmai kaip ir seniau.... sirdis dar niekada taip nebuvo suvirpejus, netekau zado, pakirto kojas, veidas isbalo... viskas, ka sugebejau jam istarti buvo menkutis "labas"... zinojau kad ji praradau, kartais prasydavau Dievo, kad suteiktu man antra sansa ji uzkariauti... gavau ji... bet kas is to...? vel susimoviau...:'(

Komentarai

SiN

aš jau bijau,kad pamatysiu tą ,,svajonę'' ..

Myy

suprantu kaip tu jauties. tapati jauciu. laikykis

_Kregzdute_

as ir noreciau tokio antro sanso,kad galeciau vel uzkariauti savaji,gal ir ne svajoniu princa,bet ji..taciau turbut toks gyvenima..jis taip sudetas,kad antra kart i ta pacia bala niekas nelipa..o galetu,ane?lyg nuo to butu lengviau gyventi.Dar esi saunuole,kad gali islementi ta menkuti "labas".As nesugebu nei to.Gavau pati geriausia patarima is music.lt nario..ir man mintyse dar tebeskamba tas sakinys (aciu) :kai padesi taska giliausioje vietoje,tada bus gerai. Manyje giliausia vieta ten,kur skauda..sirdyje.kiek suprantu,tavyje taip pat.Ir nepamirsk,sypsotis,mergyt