vat stai sedziu prie pc, skaitau jusu diarus, o kazkokia keista plastake nutupus ant monitoriaus palaiko man draugija keistas as zmogus... Oj kaip as zmonem nepasitikiu, netgi kai klasiokai pakviete paziuret tv ir ka pagurksnot, nesiaus paslepus kisenej peili, toki maza maza, patogus turetu but. bet neprireike jo isbandyt. keista esu. draugu turiu mazai. gal todel kad neprisileidziu nauju zmoniu? tiesiog tyliu, ismeigiu zvilgsni i nepazystamojo akis ir bandau izvelgti giluma, ar tas zmogus kadanors gales tapti mano draugu. deja... bet juk gyvenimas tik prasideda, juk as nesiruosiu mirti
|
Komentarai
aš irgi žiauriai nepasitikiu žmonėmis.. ir man išugdė tą nepasitikėjimą... gal dabar visais pasitikėčiau,bet gaila..nebemoku...
gal ne keista,o tiesiog idomi?
smagu, kad esi optimiste