KūrybaEilėraštis

Gyvenimo mozaika


Genijus liŪdesį ir bėdas skandina
Viskio stiklinėj
Nors pats gYvenimą savo gadina
Laimę rado suktinėj

Na, mes visi geriam nuodus
Pildom kitŲ aruodus
Bet nereik pult į bedugnę
Net jei tenka vaikŠčiot po ugnį

kam nebŪna dienų, kai užgriūna dangus?
Nėr draugų, pinigų, tuoj išvis iš namų
Prisikaupia viduj Įvairiausių jausmų
Kol ant kelių parpuolęs suvaitoja žmogus

Jausmai vulkanu verŽiasi, tornadu atlekia
O žmogus klaidžioja, kol randa savo kelią
Ir dievui lenkiasi, ir velniui meldŽiasi
Ir trypiamas galvijų leidžiasi

Kalnus nuversti, vandenis perplaukt-
Svajojai, noram Įsakei palaukt
Viduj širdis seniai jau vilkais staugė
Ji naiviai pokyČių į gerą laukė

AukŠtyn galvą, širdį
Pasižiūrim į saulę
Norim bŪt dideli,kai suaugę
Bet mažai kas mus girdi

Na, pirmyn, uŽpūsk gyvenimą lyg žvakę
Taip neparodysi kitiem to, ko jie dar nematė
Kiekvienas turi proto, tik neŽino kaip juo naudotis
Naiviai tada mano, kad galimybės ribotos

Metas kilti iŠ liūno
Pažadint, kas viduj tūno
UŽteks sėlint į mirtį
Įsižiebkime viltį

Komentarai

DeusInversus

plakatas kazkoks o loginis rysis tarp eiluciu labai menkas toks jausmas kad surimuota tik del rimo o logika ir rysys apleistas. silpnai 6

Ruttalla

tu mano megstamiausia kureja cia reik uzsiprenumeruot tavo eilerascius