KūrybaEilėraštis
Mylimajam
Neprašyk, jog atklydus tylėčiau,
Kad uždengčiau akis atmerktas,
Kad lyg vėjyje siela paklydus,
Aš sustojus nuleisčiau rankas.
Nesvarbu ar į mane pažvelgsi,
Tas buvimas šalia man viltis,
Atsisėsiu šalia ir klausysiu
Kol prabils į mane tav širdis.
Nedrįstu aš užmigti, nors noriu,
Prisiglaudus prie tavo pečių,
Manimi kad kvėpuotum lyg oru,
Ir bent pirštais paliestum meldžiu.
Bet tyli ir lyg ledas sustingęs.
Jau daug laiko guodžiuosi mintim,
Kad prabusi ir švelniai ištarsi:
- Tu man amžiams įstrigus širdin.

Komentarai
Jau verkiu, bet plastmasinėm ašarom...Na ir rašliava, lunatizmas... Pečiun...
kaip muziką gera klausyti, taip eilėraštį gera skaityti.
10/10 butu galima rasyciau daugiau idealu.
Dėkinga
10/10 . Idealus, tiesiog prikausto.Perku.