KūrybaEilėraštis

Posūkis į šalį


Juk tu matai, kad aš verkiu,
Bet neik manęs paguosti,
Nes ašarų savų jaunų
Daugiau tau nebeduosiu.

Žadėjau sau tave priimt
Į svetimųjų knygą,
Nes nebenoriu jau matyt
Ir pasilikt laiminga.

Tu man davei mažai,
O aš ir tuo džiaugiausi
Ir duodama tau dar mažiau
Kaip išsemta jaučiausi.

Kiekvienas vakaras kartu
Mane pakeist norėjo.
Nematant man tavų akių,
Tikrasis "aš" parėjo.

Galiausiai supratau, kad tu
Mane tik palydėjai
Iki tikrųjų lūkesčių,
Kurių dar neturėjau.

Radau tada savy jėgų
Įskaudinti ir žmogų
Ir dar truputis pastangų,
Kai sugrįžau po stogu.

Komentarai

Horas

jei gali tai rasyk ...