KūrybaEilėraštis

Tau skirtas laikas



Pavasarį kelias prasideda tavo,
Atgimti tau noris kartu su gamta.
Gyventi skubi kaip karšta vasara,
Nes stebina ji su kiekviena diena.

Rudens debesims tavo kelią apniukus
Jau suvoki prasmę kelionės šitos.
O žiemą sustojęs tu nebedejuoji:
Žemė priglaus po dienos ar kitos.

Gyvenimo gal tavo kelias dar trumpas,
Tačiau kažkuri atkarpa nueita,
O kiek dar beliko – likimas težino,
Tikiuosi paglostys švelnia jis ranka.

***

Pavasarį skleidėsi visas gražumas.
Energija tryško nepaisant ribų
Ir purviną žemę praplaunančios upės
Tau atnešė skonį baltų dobilų.

Nebuvo tada nei apgaulės ar keršto,
Šešėliai netemdė tau melsvo dangaus,
Bet viskas sunyko alyvoms nužydint
Ir vaiko akyse neliko šviesos.

Vasarai puošiant gyvenimą tavo
Medy atsitūpė meilė paukščiu,
Bet skubant gyventi ir einant pro šalį
Tu ją nubaidei su kvailu naivumu.

Jazminams nužydint statei savo langą,
Kuris į pasaulį bus skirtas žiūrėt
Ir tikint, kad jo niekada netaisysi,
Tik savo klaidas temokėjai sudėt.

Ruduo pas visus atskubėjo greičiausiai
Ir gaila, kad trunka jis šitiek ilgai,
Nes akmenis žeria ant kelio ir pučia
Lapus, kurie slepia duobes per dažnai.

Nepaisant duobių atsiranda ir medžių,
Kuriuose įamžint save privalai.
Stenkis daryt tai nuoširdžiai, protingai,
Kad tave minėtų geruoju vaikai.

Galiausiai žiema sumanys, kad jau laikas
Paslėpt tave visą po baltu šerkšnu.
Jai savo gėrybes po sniegu sukaupus
Netyčia tuo pavyzdžiu seksi ir tu.

Beliks jau dabar susirast akmenėlį,
Sėdėt kad galėtum ramybėj. Kartu,
Į savo gyvenimo kelią atgrįžus,
Kad jaustumeis tu laimingiausiu žmogum.

Komentarai

marciusxx

nu tu cia ir pavarei...

Besishypsanti

Ne per ilgas? Neturiu net kantrybes viso skaityti.. Dar nepatiko, kad rimavimo nėra, nors iš pažiūros eiliaus struktūra gan griežta. Tai va, nesupyk, tiesiog manau, kad ne visada ilgas reiškia geras.. Kartais tas ilgumas ir pagadina viską.