Laiskas dar nepatirtai meilei.........
Žinau, kad nereikėtų, bet mano mintys dažnai sukasi apie Tave... Taip tai kvaila, tai beviltiška... Pasiilgstu Tavęs, kai nėra šalia, atrodo atiduočiau bet ką, kad galėčiau būti su Tavimi... Man reikia Tavęs... Nes tik su Tavimi jaučiuosi kitaip... Mergaitė prisižiūrėjusi per daug romantinių filmų, na ką jau padarysi, tokia jau esu... Svajoklė, romantikė, tokia kuriai reikia Tavęs ir kuri nori kad būtum laimingas... Man nepatinka kai su manim elgiesi negražiai, kai pyksti, kai nerodai dėmesio, nesijaučiu Tau reikalinga, nesijaučiu niekam reikalinga... Norėčiau, kad būtum dažniau šalia, kad apkabintum ir leistum užmiršti tai kas buvo... ir nieko nebuvo šalia... Tu man nerašai, atrodo vėl viskas bus taip kad Tu vėl nebenorėsi būti su manimi... Aš bijau... labai bijau... bijau netekti Tavęs...bijau netekti savęs, nes tiek daug kartų jau netekau... Tu atsisakydavai manęs, palikdavai mane vieną, palikdavai vienas ir Tu, tačiau... vis sugrįždavai atgal, žinodamas kad širdies durelės visvien bus atvertos... Apgailėtina, kiek daug atsisakymų gali ištverti širdis, kiek daug gali pakelti jausmai ir mintys apie tai kad esi tarsi žaisliukas. Baisūs žodžiai, baisios mintys, o kur yra tiesa? Kodėl vis grįžtama prie atstumto žmogaus bet nesistengiama kad jis išbūtų šalia ilgiau, juk viskas kas turi pradžią turi ir pabaigą... Turbūt pasakytum taip bus geriau... Bet kam ir ar ilgam??

Komentarai
Norėjau rašyt-Paauglystė,bet pažiūrėjau į profilį,kad nebe...Taigi -Jaunystė.Viskas perdaug sureikšminama(nemyli,tai jau viskas,pasaulio pabaiga,numirsiu,nebus kitų,nes jis(ji)tas vienintelis,pats geriausias,sudaužyta širdis niekad neatsigaus..) Nifyga,atsigaus,bus tų meilių ir iš visko tik pasijuoksi prisiminus.Na o jeigu tikrai buvo MEILĖ,tai prisiminimas bus geras,malonus,tikrai ne skaudinantis,nes tokia meilės prasmė-rūpintis kitu labiau nei savim. (O kaip kūrinys tavo laiškas toks"nuo dūšios",išsiveržė jausmai taip nuoširdžiai,kad atrodytų net nepadoru skaityt,kas ne tau skirta...)