Atsibodo.
Kita tema. Vakar varžybos. Žaidėm puikiai. Gal mūsų komandos lyderis, Kelmės rajono didžiausia krepšinio žvaigždė buvo ir priblėsęs, bet komanda kovojo ir laimėjom triuškinančią pergalę. Žinau, kad mes įmetėm 104 taškus, o varžovai (Kiaunoriai) neviršyjo 70 taškų ribos. Tiesa, ketvirtam kėlinį mes atsipalaidoavom ir leidom primest daug taškų. Bet visumoj rungtynės buvo puikios. Visas rungtynes pirmavom. Rungtynių pradžioje spurtavom 20-3. Jau po pirmų 4 min varžovai buvo nugalėti. Toliau net nebandė nugalėti. Beto, dar nemačiau, kad būtų buvę tiek žiūrovų. Ai buvo ir svečių, pažįstamų. Draugai iš ankstensio klubo atvyko pažiūrėti mūsų. Po pergalės, visi nuvykom į 'barą', išgėrėm alaus. poto dar alaus, poto dar. Nuėjom miegot 1~2 h nakties ir ant ryto į bandomąjį.
Kita tema. Šiaip smagu dėl rungtynių, bei nukrito rūpestėlis dėl Lt bandomojo, tad kažkaip vėl ramu, tuščia. Viskas nusibodo. Konkrečiai. Prie kompo neturiu ką veikt, mokytis kolkas dar tyngiu, nors per egzą jau supratau, kai per tą ankedota su mikčium (v v vieeee nas, d d d du, tr tr try tryss, ke ke ket ketur keturi, p p pizdėėėc!!!!) . Supratau, kad jau prasideda smagumai. Bet 6iaip, nieko nenoriu, noriu tik nuo visko pailsėti.
Grįžo noras žaisti krepšinį. Nes kaip rašiau ankstesniuose dienoraščiuose, kad ugnelė, motyvacija ir užsidegimas buvo dingęs, buvo dingęs visai noras lošti krepšinį, tai va, dabar jis grįžo. Tiesa, jis grįžo po naujų. Gal dėl to, kad galutinai užbaigiau viena seną reikalą. Skaudų reikalą.Kaip sakoma: "Nenori nereikia, norėsi negausi." O aš puikiai žinau, kad norėsi. (Vika, tikrai čia ne apie tave, pasakau iškart, kad vėl nekiltų nesusipratimų).
Apie komanda. Nieko nėra šauniau už draugus. taip? Bet, kai dar kartu su jais loši krepšinį, kai krepšinį loši kartu oficialiai, lygoje ir kai po rungtynių netyla juokas, prikolai ir šiaip nereali nuotaika, geriau nebūna. Tai šauniausia komanda, kurioje kada esu žaidęs. Šis sezonas geriausias, tiek pergalių atžvilgiu (bijau prisišnekėt, 3 pergalės ir 0 pralaimėjimų), bei komandinė dvasia. Visi kaip kumštis. Tik ištikro man labai gaila, kad pvz aš žaidžiu maždaug po 38~39 min per rugntynes, o kitiem treneris neleidžia žaisti nei minutės, nors rezultatas ir rungtynių baigtis aiški. Taip, suprantu, mums labai svarbus taškų skirtumas ir santykis, kuris gali praversti sezono pabaigoje, bet visteik, pats sedėdavau anksčiau ant suolo, kol nesupykau ir aukojau vasaras ir atostogas salėje, kad tobuliečiau, todėl žinau, ką reiškia sedėti ir gauti medalį už dyką.
Kita tema. Nauji metai. Bei šėlsmas vieną ramų rudens penktadienio vakarą. Vakar dar su Dariu prisiminėm, kad už tą vakarą, dar kogero nebuvo nieko geriau. Buvo visko ko tik gali norėt, kraujo, šukių, mėlynių, purvo, muštynių, merginų, daug alaus, degančio vandenėlio ir beabejonės - nuostabi kompanija bei dar nuostabesnė nuotaika. Atvykom ramiai į tą barą, te nbuvau pirmą kartą, nusipirkom po viena bokalą alaus, pašnekėjom, pasijuokėm, daugiausia prikolinom su Dariu. Prisimenu, kai jau praėjus kuriam laikui, nusipirkę po dar (nežinau kelintą bokalą) alaus, sudažę bokalus, aš, Vika (Irmio mergina) ir Darius, sėdomės kartu ant soliuko, kai pats irmis, tą soliuką patraukė, tai visi kartu, tryse, tėškėmės sėdynėm ant žemės. Na, VIka supyko ir išvažiavo. o Mes su darium tai žvengėm, kad mums dar nemalonumai nesibaigė. tad būdami puikios nuotaikos, besijuokdami (tai labiau priminė Žvengimą) norėjom susidaužti bokalais, bet Darius tai atliko per stipriai, tai jo bokalas sudužo, o aš tiesiog gėriau toliau. tada juokės visas baras. Kai tik išgėriau aš tą bokalą užsivertęs, surpatau, kad kažkas negerai, nes visi kažko pernelyg geros nuotaikos, tada pamačiau kame šuo pakastas. Poto šokom, šiaip blūdijom, daugiausiai tai kažkaip ten mes šokom (je itai galima buvo vadinti šokiu) Na poto, įvyko incidentas, lauke. Nesuprantu gerai kai paš atsiduriau lauke, bet teko išskirti du nepažįstamus. Nesupratu, kodėl tai dariau, tiesiog pamenu. Ai dar dar bar iš manęs žvengia klasiokas (martis), kad kai tie mušos, išskyręs, vienam sakau: "Jei tau kažkas nepatink, sakYk!!!". Poto, įvyko incidentas, kuriame irr aš sudalivavau, bet ten manau nevertėtų pasakoti smulkmenų. Po to incidento, baras tą vakarą užsidarė. Kitą rytą važiavau su instruktorium įTelšius, prasivažinėt. mAt tada ruošiausi teises laikyt. Tai tiek.

Komentarai
jau minjėau, kad tai vadinu dideliu darbu.
tu kaip pavizdy pateiki mano darba saleje? ir tai vadini minimumu? kas ko nepazysta... aciu tau.
pff tiek tu mane ir paįsti. "pažymys yra viskas". galiu įsižeisti. ir net labai rimtai. būtent tokių aš ir nemėgstu. pažymys viskas. iš tamstos to nesitikėjau. man viskas yra mano žinios, mano galimybė jas panaudoti ir pasitikrinti save, nes aš žinau, kad man to gyvenime prireiks. o tie, kuriems pažymys yra viskas, pusmečių gale praeina per mokytojus ir išsikaulyja aukštesnio vidurkio. niekada taip nedariau, visų pirma. visų antra, man nesvarbu, ar aš gausiu du sąžiningai nemokėdama, ar 10 nusirašydama, nes jau seniai supratau, kad mokausi (kada mokausi) dėl savęs ir kad mano rezultatų ir žinių man labai prieriks gyvenime. jei žadi studinti inžineriją, tau tų žinių galbūt nereikės tiek daug. visų trečia, aš mokausi visiems konkursamsir kitam stuffui ne tik dėl savo garbės torškimo or sth, bet ir dėl to, kad ažkas iš manęs tikisi rezultatų, ir tikisi ne tik dėl savęs, bet ir dėl manęs. ir jausdama tų žmonių palaikyma aš negaliu demonstratyviai sėdėti, malti šūdą ir nieko nedaryti. toks gyvenimas. galiausiai, kadanors suprasi, kad su minimumu pastangų maximumo tikrai nepasieksi. pavyzdžiu paimk ir savo vargus sporto salėje.
Veikt yra. Net neabejoju, kad tu mane vietoj dabar mokytumeisi, nertumeis iš kailo, ruoštumeis kitam bandomajam, nes tau pažimys yra viskas. man ne. Man svarbiau egzai. o kaip bus ten, bus matyt.
et, taigi žinau, kad ne api mane, ir tada žinojau. gerai kai nuobodu ir nebėra ką veikti, bo aš dabar neturiu laiko kvėpuoti.