|
skaitau savo dienoraščius ir taip smagu pasidaro. matosi toks aiškus kontrastas. Pradžia tokia...gan pusėtina, poto kūtį laiką tragiška, poto normalyn, gryžtama prie nulio, o poto vėl žemyn, poto Švedija, aiškus šuolis į viršų, grįžus vėl žemyn, o po šv.roko atlaidų kiek galima į viršų, iki vakar..."Visko buvo, kelias ilgas, viena kalnai ir pakalnės" iš Justaff'o dainos - Naujas etapas. Kai klausau šią dainą, taip ir galvoju, kad tai lyg mano gyvenimo veidrodis. taip artima ir to pačiu taip tolima man. "Gal paskubėjau, gal per ilgai užtrukau". Buvo laikai, kai dienoraščiai trumpam buvo rašomi su nedingstančia šypsena ir nuotaika, tai buvo laimingi dienoraščiai, dabar jų nebeliks. bent jau kuriam laikui. Na taip, aš esu pernelyg kvailas, kad taip lengvai pasiduočiau, per nelyg naivus, perdaug išprotėjęs. dabar turiu tikslą, tikslą be svajonių. tiesiog tikslą. beje, tikslą, kuriam įgyvendint prireiks milžiniškų pastangų ir valios. Dabar nebeliko motyvacijos, bent jau tokios kaip buvo iki vakar, taip pat nieko naujo ir "tinginiavimo" reikale. reikia kažką daryt. bet neįsivaizduoju ką ir kaip. Žodžiu. neįsivaizduoju, kaip reikia prisiversti mokytis, kaip įstot į VGTU..kaip???? dabar mano winampe groja The All American rejects - move along ir taip tinka žodžiai iš dainos "and even then your hope is gone move along". Mėšlas. Galų gale, grįžo senasis Domantas. Kas gert???? Alaus!!!?
|
Komentarai
galėčiau būt labai bjauri ir šaut vieną negražią frazę, bet bent pastaruoju metu nenusipelnei to. ypač jog šiandien avo gimtadienis. o dėl to VGTU tai nebijok, įstosi.
Bet ar gi gerai laukti?..nes tokiu atveju laikas eis, o rezultatų nebus...
leisk lapkričiui tiesiog praeiti , tada gilinkis, mąstyk. Mano taktika. Atsibodo pykt, nusivilt ir taškytis tuštumos padiktuotom mintim. Truputėlį pasnūduriuosim, o tada pradės snigti, ir bus naujas etapas bandymams pasiekt kažką.