domis 2oo9
Tatai gi. domis 2oo9. Rugpjūčio dvidešimt antroji. Penkiolika minučių po dešimtos vakaro. Diena buvo gana apsiniaukusi. Truputį darbavausi. Dirbdamas, apie daug ką apgalvoju. Dabar jau galiu teigti, kad mano gyvenimo moto yra: „pasiek maksimumą, įdėjęs minimumą pastangų“. Tai pat, galiu teigti, šį kart man pavyko. Turiu galvoje mokslus. Tikrai nepasakysiu, kad mokslams įdėjau visą save. Deja. Beveik nesimokindamas, tik tiek ką girdėjau per pamokas, baigiau dvylika klasių su 8,4 pažymių vidurkiu. Taip pat išlaikiau visus egzaminus. Vienas mokyklinis (informacinės technologijos), bei keturis valstybinius (lietuvių k., anglų k., fizika, matematika). Nesu kvailas. Jei galima taip sakyti. Kas mane pažįsta, tas žino, kad nekenčiu kaimo. Kražiai yra beveik jėga, bet Kražiai turi du minusus: pirmas – Kražiai yra kaimas, antras – nėra skatepark‘o. Taip, būtent, skatepark‘o. Labai nekenčiu to, kad gyvenau kaime. Taip, čia ramu, labai gražu, ir žmonės visai nieko. Bet visąlaik yra žodelis ‚bet‘. Šis atvejis ne kitoks. Čia mažai erdvės saviraiškai. Nėra galimybių iškilti, parodyti save, atsiskleisti. Visi čia labai konservatyvūs, kaip ir kiekvienam kaime. Kartais pagalvoju, ar aš kartais nedaugiau laiko praleidau ant dviračio nei vaikščiodamas...? vaikystėje, tai buvo mano aistra. Tai buvo man viskas. Dar dabar puikiai prisimenu, kai išmokau važiuoti dviračiu. Tikrai nepasakysiu kiek tiksliai man buvo tada metų, bet žinau, kad buvau labai mažas. Labai. Dar iki to laiko, daug laiko važinėjau su dviračiu, bet su pagalbiniais ratukais. Tad vieną kartą, Sarbievijaus gatvės šaligatvyje, pusbrolis (kuris tą vasarą atostogavo pas močiutę) su draugu, iš tos pačios gatvės, bandė mane galutinai išmokint važiuot dviračiu. Jiems daug laiko neprireikė. Važiavau „Rambynu“. Tais laikais, tai buvo geras dviratis. Dar turiu nuotrauką to dviračio. Na jie įsikibę į bagažiuką, stūmė mane, o aš net nepajutės, kad niekas manęs nebelaiko, ramus sau toliau važiavau. Tik atsigręžęs atgal, visas suspurdėjau ant dviračio ir nudribau... nusirimęs, atsisėdau ant dviračio ir jau pats grįžau pas juos. Tai buvo didi diena. Žinau dar ir tai, kad pusbrolis ir draugas, po to labai gailėjosi išmokinę mane važiuoti dviračiu, nes jų nei minutei nepalikdavau, važinėdavau paskui sau išsišiepęs. Galiausi, pradėjau važinėt vienas, ‚mandravoto‘ ir panašiai. Važinėjau visur, turbūt Kražiuose nėra vietos, keliuko, kurio nebūčiau pravažiavęs. Tai va, link ko aš suku. O link to, kad pradedu suprasti, kad gal būt laikas atsigręžti, ir imtis tuo, kas man iš tikro teikia daugiausia malonumo. Manau, kad atėjo laikas mesti krepšinį, ar bent jau daryti pertrauką. Laikas pabandyti išpildyti seniai puoselėtą svajonę. BMX. Tai yra būtent tai apie ką aš visąlaik svajojau. Tikriausiai. Jokių trenerių, visiška erdvė saviraiškai, pats kuri savo unikalų stilių. Bet, tam reikia vietos (skatepark‘o), pinigų (brangiam bmx), noro (kuris būtų didesnis už randus, traumas ir žaisdas), bei talento (norit viską greit ir gerai išmokt, atlikt kiekvieną triuką). Kol kas iš tų visų, aš turiu tik noro. Dėl talento nežinau. Vieta... na taip, Vilnius, vietos pilna, bet... gal aš jau per senas, visi pradeda nuo trylikos metų ir dar jaunesni, o aš... man gi aštuoniolika metų, visai jau nebejaunas tokiam extrymui...ir tai nelabia išeis su tuo paskubėti, tai maždaug nusikels į kitą pavasarį... O krepšinis... visi reikalai taip ir baigiasi Kražiuose. Vilniuje nėra kur žaist, nemoku aš to krepšinio žaist, tad į universiteto komandą net nemėginsiu. Ir tai naiviai atrodau vien apie tai kalbėdamas. Tad, čia jau nori nenori, krepšinis ir baigiasi. O va važinėti bemikais tai čia jau mano siekiamybė, tikslas. Man kraujas visas užverda, kai pažiūriu kaip važinėja Mike‘as Spinner‘is, Steven‘as Hamilton‘as, Nigel‘is Sylvestr‘as. Jie kažkokie nežmoniški raideriai. Kaip gaila, kad negyvenau kokiam tai mieste... to būčiau ėmęsis daug anksčiau... labai gaila... Jie tikrai kieti. Tam kad bent jau pradėčiau važinėti, man reikia išlikti Vilniuje. Štai čia yra tikslas dėl tikslo. Mielas Arieli, negrįšiu aš į Kražius, oj negrįšiu. Nematau didelės bėdos, net jei iškrisčiau po pirmo pusmečio. Lėkčiau į Švediją. Labai nemėgstu finansiškai sėdėti tėvams ant kaklo. Noriu užsidirbti pats, turėti savo pinigų. Bet kuriuo atveju, jei ir ištemsiu metus, vyksiu vasara į Švediją, tam pačiam tikslui, užsidirbti. Atsidėsiu pusantro tūkstančio dviratukui. O visa kita kitom reikmėm. Rašau aš dabar šį tekstą ir klausau ‚the kooks – naive“, o visame mano winamp‘o playliste yra tokios dainos: „Rise against – swing life away“, „Rise against – behind closet doors“, minėtieji „the koks – naive“, „the kooks – sway“, „Guano apes – open your eyes“, „Queen – under pressure“, „the alkaline trio – calling all skeletons“. „Rise against – hero of war“. Man patinka būtent šitokia muzika. Ir ką?
Jau savaitė po roko. Hm.. būtent šeštadienį buvo labai gerai. Per gerai, o kadangi prie gero labai greit priprantama, buvo sunku susivokt, kad tai praėjo. Cha. Bus geriau, nepanikuojam. Vakar žaidėm futbolą. Pralošėm. Du – trys. Štai toks buvo rezultatas. Manau vienas alaus butelis suveikė puikiai, gal net tobulai. Kaip sakoma, išgėręs tampi nuoširdesnis, tai taip buvo ir futbole man. Atidaviau visą širdį. Stengiaus kiek ėjo. Iš visų jėgų. Bet jaučiasi pasekmės. Vakar, net sedėdamas dūsta pradėjau, negalėjau išbūt giliai kelis kart neįkvėpęs. Šiandien vėl tas pats. Net dabar berašant. Trūksta oro, dūsti sėdint, wtf? Ne nu, jei užsilenksiu, Vika, perduok Akvilei linkėjimus. Nu ir nepyk taip ant jos. Ji labai geras žmogus. Tikrai, patikėk. Tu tik ją ne taip supranti. Kaip šventajame rašte parašyta, o ten nesąmonių niekas nerašo: „gavai per žandą, atsuk kitą“. Ir žinot, kas yra keisčiausia, kad aš nujaučiu, kad tikrai greit užsilenksiu... vot, mielieji draugai. Mano nuomonė, kad neklystančių nėra, tik reikia suteikti šansą pasitaisyti. Kaip sako beveik visos Kražių bobutes, aš veik angelas. Jos daug ko nežino. Tebūnie, man nuo to nei šilta nei šalta. Tiesiog aš tikintis. Tikiu Dievą. Kai tik galiu, sekmadieniais einu į bažnyčią. Jo, galėčiau būti puikus pacifistas. Nesu forsas, nekeliu muštynių, dažniau bandau jų išvengti, ar bent jas atidėti, atitolinti. Nėr ko rankų šūdintis. Žinoma, jei tave daužo, gi turi gintis. Bet vėl, tai prieštarauja šventajam raštui. Hm..
Aš nesu geras žmogus, aš nesu geras draugas, aš nesu geras mokinys, aš labai prastas krepšininkas, aš nemoku išklausyti, aš egoistas, aš medžiotojas, aš studentas, aš būsiu pasikėlęs vilnietis ir to laukiu nesulaukiu, aš pasikėlęs, aš neįdomus, aš už Lietuvos rytą, aš už Bostono Celtics, aš už Minnesotos Timberwolves, aš už Liverpool‘į, aš už Barcelona, aš už Zlataną Ibrahimovičių. Aš kartais neaiškiai šneku, aš žemaitis, už tai užsispyręs, aš kerštingas, aš skorpionas, aš tas, kuriam draugai labai brangūs, aš tas, kuris turi labai nedaug labai brangių draugų, tarp kurių yra ir tokių, kuriems aš tikriausiai veik nedraugas... būna ir taip.
Aš vis dar galvoju, kad nėra ko mokintis vien dešimtukais, bet žinoma, smagu pasigirti. Gal ir aš norėčiau. Visai nieko būtų. Manau, man visai tiktų. Aš labai sentimentalus. Labai branginu praeitį. Prisiminimai, man atima labai daug laiko. Nesu iš tų, kurie labai daug miega. Tiesa, miegu daugiau nei anksčiau, bet vis tik, ne po dvylika valandų. Aš labai nemėgstu forsų. Jei pats būčiau forsas, daužyčiau forsus. Anksčiau labai nemėgau rusų. Prisimenu, kai pradinėse, mokytoja pasakojo, kai rusai su tankais traiškė lietuvius prie televizijos bokšto. Po kiek laiko, teko apturėti didelių nemalonumų dėl piešinio. Reikėjo nupiešti visiem piešinį kažkokiam vaikiškam konkursui, tai ta proga, nupiešiau save važiuojantį tanku ir traiškantį raudonus vyrus, buvo užrašas „Rusija“ nukreiptas į tuos vyrus raudonis, beje parašytas su klaidom kiek prisimenu. Taip, aš labai negeras. Dabar taip nebėra. Nesvarbu, kad rusai pakankamai daug prišiko į mūsų istorijos vadovėlius. Tokia jau ta jobana realybė. Hm... ką čia dar... buvau įsimylėjęs viena kartą. O tą žodį sakiau dviem merginom. Vienai melavau, o gal tada dar nežinojau ką tai reiškia. Dabar žinau. Turbūt.
Mėgstu fotografuoti, kurti. Kurti nuotraukoje gražų vaizdą, tik deja, retai tai pavyksta ( satnamodas.deviantart.com ). Buvau sukūręs tris internetines svetaines: www.kraziai1x1.puslapiai.lt; www.krazante.puslapiai.lt; www.kraziaibasket.ten.lt . jos darytos jau senai, matosi. Dabar labai noriu gerti. Vandens arba sulčių, bananų.. mmm.. arba Sprite‘o. Nemėgstu daug geriančių žmonių, ypač jaunimo. Suprantu ten normaliai pašvęsti porą kartų per metus taip kelias dienas, bet kad taip kasdien... ir dar jaunimas... nesvarbu, kad pats panašiai geriu, bet gi tai yra fui. Nu koks čia pas mane gerimas, gerimu nepavadinsi. Vieną butelaitį skanaus alaus pagurkšnojimas prieš varžybas. Man patinka įvairi muzika, bet rokas labiausiai. Įvairus rokas. Nuo Green day, iki Rise against, sum 41, ar tai tų pačių Queen‘ų. Nemėgstu house‘o. Labai veža punk rokas. Hip hopas kartais sueina. Bet paskutiniu metu ne be taip. Rytoj eisiu į bažnyčią, dėkosiu Dievui, už tai, kad man tiek daug davė. Tiek daug džiaugsmo, patirties. Tokių gerų draugų, kad ir ne daug, bet jie tikrai geri. Kai kurie atitolę, kiti ne. Jei kada turėsiu daug pinigų, įrengsiu skateparką Kražiuose. Ir lauke, ir viduje. Labai norėčiau groti akustine, elektrine gitara, būgnais, važinėti mažu dviračiu ir ne šiaip važinėt, o taip kad būtų „vau!”, noriu baigti studijas, noriu pats užsidirbti, noriu turėti nuosavą butą Vilniuje, noriu visąlaik gyventi Vilniuje, arba skater‘ių mieste – Klaipėdoje. Žinau, kad dažniausia svajonės taip ir lieka svajonėmis. O gaila. Ir šiaip, dabar netikiu, kad kas nors skaitė iki galo tai ką rašiau. Patikrinimas: kaip manot, ar verta bandyt važinėt bmx‘u? Vilniuje gyvensiu penktame aukšte, cha. Iš balkono puikus vaizdas. Tikiuosi neiškristi po pirmo pusmečio. Aš nemėgstu forsų ir fyfų. Labai. Nemėgstu rūkančių. Kartais erzina kai kalbėdami žmonės primaišo nelietuviškų žodžių, sulietuvintų angliškų žodžių ar šiaip belenko. Puoselėkim lietuvių kalbą. Ji pati gražiausia, kai ja kalbame taisyklingai. Atsiprašau, jei pats taisyklingai rašyt negaliu, čia jau kita problema. Kartais, išskirtiniais atvejais, mane žavi pasikėlimas, na, žinoma ne toks kaip arielio. Na tas toks kitoks, kai iš tikro yra kuo pasigirti. Prisiminiau, nemėgstu Kauno. Nepykit kauniškiai, na, bet taip yra. Vienintelis geras dalykas Kaune yra tas, kad gali nusipirkti bilietą į Vilnių, o daugiau nieko. Cha. Man patinka žaisti futbolą. Labiausiai mėgstu lošt dešiniojo saugo pozicijoje. Ten galiu labiausiai save realizuot.
Tarp mano deviantarto ‚favorite“ galerijos, yra tokai nuotrauka, popieriaus skiautė, ant kurios parašyta: „Do you love me? Please, lie to me, and say yes… - yes.”
https://sunset-drive.deviantart....-to-m e-82600453
Tai va, ir man yra taip buvę… Norėjau, kad ji būtų melavusi. Cha. Aš tas, kuris neturi one.lt anketos.
Jei skaitėt iki galo, ačiū.
Nuoširdžiai,
domis.

Komentarai
taip, čia aš nepagaunu.. čia aš nesuprantu, čia aš... 😘
nu ble, Domi, pagauk, ką aš tau sakau.
ir be to, labai vaikiškai skamba tas 'veidas', 'veidmainiškumas', tai yra prisitaikymas prie aplinkos, kurį visi puikiai naudojame. be išimties. Vika, paskaityk, mano dienorašty 'veidmainis', tikriausiai taip vadinasi...
The_Wicked_One rašė: Satnamodas rašė: The_Wicked_One rašė: o Diev, o Diev, Doooomi.. kaip ant delno tu ir buvai ir esi ir liksi. `] kai dėl akvilės, sorry, mate. aš tau sakiau, net jei ji tavęs nepažinotų, vistiek jos nemėgčiau. that's that. o kas dėl tavo gyvenimo, kašį tu loši gerai ir nepisk proto, per senas bmx'ams nesi, jei tikrai to nori, o ką norėsi tą pasieksi. for real. aš tavim tikiu. ir berods iš mano visų pažįstamų rato tu ir aš esam vieninteliai, kurie nuoširdžiai tiki Dievu.
nemiegu rašė:Ojojoj. 😘 Man patiko čia skaityti. ;-D ypač apie bilietą į Vilnių ir š vis dar galvoju, kad nėra ko mokintis vien dešimtukais, bet žinoma, smagu pasigirti. Gal ir aš norėčiau. Visai nieko būtų. Manau, man visai tiktų.
Ojojoj. 😘 Man patiko čia skaityti. ;-D ypač apie bilietą į Vilnių ir š vis dar galvoju, kad nėra ko mokintis vien dešimtukais, bet žinoma, smagu pasigirti. Gal ir aš norėčiau. Visai nieko būtų. Manau, man visai tiktų.
Satnamodas rašė: The_Wicked_One rašė: o Diev, o Diev, Doooomi.. kaip ant delno tu ir buvai ir esi ir liksi. `] kai dėl akvilės, sorry, mate. aš tau sakiau, net jei ji tavęs nepažinotų, vistiek jos nemėgčiau. that's that. o kas dėl tavo gyvenimo, kašį tu loši gerai ir nepisk proto, per senas bmx'ams nesi, jei tikrai to nori, o ką norėsi tą pasieksi. for real. aš tavim tikiu. ir berods iš mano visų pažįstamų rato tu ir aš esam vieninteliai, kurie nuoširdžiai tiki Dievu.
The_Wicked_One rašė: o Diev, o Diev, Doooomi.. kaip ant delno tu ir buvai ir esi ir liksi. `] kai dėl akvilės, sorry, mate. aš tau sakiau, net jei ji tavęs nepažinotų, vistiek jos nemėgčiau. that's that. o kas dėl tavo gyvenimo, kašį tu loši gerai ir nepisk proto, per senas bmx'ams nesi, jei tikrai to nori, o ką norėsi tą pasieksi. for real. aš tavim tikiu. ir berods iš mano visų pažįstamų rato tu ir aš esam vieninteliai, kurie nuoširdžiai tiki Dievu.
o Diev, o Diev, Doooomi.. kaip ant delno tu ir buvai ir esi ir liksi. `] kai dėl akvilės, sorry, mate. aš tau sakiau, net jei ji tavęs nepažinotų, vistiek jos nemėgčiau. that's that. o kas dėl tavo gyvenimo, kašį tu loši gerai ir nepisk proto, per senas bmx'ams nesi, jei tikrai to nori, o ką norėsi tą pasieksi. for real. aš tavim tikiu. ir berods iš mano visų pažįstamų rato tu ir aš esam vieninteliai, kurie nuoširdžiai tiki Dievu.
Tai vadinama minciu lietumi 😄