Du draugai ėjo per dykumą, susipyko ir vienas trenkė kitam antausį. Patyręs skausmą, vienok nieko nesakęs, pastarasis parašė ant smėlio: „Šiandien gavau antausį nuo savo geriausio draugo“. Jiedu keliavo toliau, priėjo oazę ir nusprendė išsimaudyti. Tas, kuris buvo gavęs antausį, pradėjo skęsti, tačiau draugas jį išgelbėjo. Atgavęs sąmonę, jis išraižė ant akmens: „Šiandien geriausias mano draugas išgelbėjo man gyvybę“. Tas, kuris buvo trenkęs antausį ir paskui išgelbėjęs savo draugą, paklausė:
- Kai tave įskaudinau, tu apie tai parašei ant smėlio, o kai tave išgelbėjau parašei ant akmens. Kodėl?
Draugas atsakė:
- Kai kas mus užgauna, rašome tai ant smėlio, kad skriaudą užglaistytų atleidimo vėjai. Tačiau, kai kas mums padaro gero, išgraviruojame tai ant akmens, kad joks vėjas negalėtų nutrinti.
- Išmok rašyti skriaudas ant smėlio, o patirtą džiaugsmą ant akmens…
Autorius nežinomas
|
Komentarai
beveik Dievo avinėlis tas mūsų Satnamodas 😘
tai vat.
pritariu
Satnamodas rašė: beto, jei tai yra pasakojama per tikybos pamokas, ar tai reiškia kad tai yra blogai?
kaip suprasti "blogai"?m?
beto, jei tai yra pasakojama per tikybos pamokas, ar tai reiškia kad tai yra blogai?
radau internete.
aa, šitą istoriją man per tikybą pasakojo.. o iš kur tu sužinojai?;>
CyberPirate rašė: The_Wicked_One rašė: gal Bin Dieselis?
The_Wicked_One rašė: gal Bin Dieselis?
gal Bin Dieselis? nepritariu tai minčiai. manau, kad geriausia arba užmiršti viską, arba viską atsiminti. objektyviau. taip mušamos moterys, visą gyvenimą kentėjusios savo bjaurius latrus vyrus, nenori skirtis, nes skriaudas užmiršta greitai.
Na autorius tikriausiai ne Bin Ladenas... 😃