Nesuprantu.
Nežinau dorai nuo ko pradėti. Atrodo turiu tiek daug parašyt/papasakot, bet nežinau nuo ko pradėti, nežinau ar galiu viską atvirai rašyt, pasidalinti. Jau senai čia berašiau atvirą dienoraštį, gal todėl, kad nenorėjau, gal bijojau...bet tikriausiai todėl, kad aš nenoriu dalintis savo džiaugsmu su kitais kaip ir nenoriu dalintis savo begaliniu liūdesiu su kitais. Kai kartą girdėjau per pamokslą bažnyčioje: „Pasidalink savo skausmu su kitu, jis sumažės dvigubai. Pasidalink savo džiaugsmu su kitu, džiaugsies dvigubai“. Bet tai netinka man. Labai nekenčiu savęs, kai kitam gadinu nuotaiką, nepatinka apkrauti žmones savo rūpesčiais, kaip ir nepatinka girtis, kaip man nesveikai sekasi, gi kitas gali ir užpavydėt (juokauju). Tai čia dėl ko aš ilgai čia nerašiau. Taip, buvo laikotarpis, kai buvau nesveikai laimingas. Po to žinoma, buvo atvirkščiai, juk taip visada būna „gyvenimas, vien kalnai ir pakalnės“. Kaip žinia, pradėjau nesveikai daug skaityti knygų. Žinoma, atsiras tų, kurie sakys, kad jiems tai normalu, gal net mažai, bet man tai yra daug: Hemingvėjus, Ernestas - Senis ir Jura, Hese, Hermanas - Stepių Vilkas, Remarkas, Erichas Maria - Vakaru Fronte Nieko Naujo, Selindzeris, Dzeromas Deividas - Rugiuose prie Bedugnes, Brown, Dan - - Angelai ir Demonai, Carlos Castaneda - Laiko Ratas, Londonas, Dzekas - Baltoji Iltis. Šiek tiek pasinėriau į labai jau mėgėjišką fotografiją. Man tai labai patinka, tiesa visada tai patiko, tiesiog, vasara pradėjau normaliai dėt viską į deviantartą. Labai mėgstu fotografuot gyvūnus, gamtą, žolę, medžius, viską. Nemėgstu fotografuot žmonių. Kamera dažnai apgauna apie žmogų. Suprantat ką turiu omeny. Dabar skaičiau darkart Vytauto Mačernio vizijas, eilėraščius, sonetus. Po to, kai tiek perskaičiau, kartais pagalvoju, kad visa tai galėčiau daryt ir aš. Gal net ir geriau. Kodėl ne? Music.lt eilėraščiai mano vaikiški ir nerimti, šlamštas. Žinoma to nedarysiu. Nes sveiku protu pagalvojus, šnipštas gautųsi. Šiaip jau ir krepšinio sezonas prasidės. Turnyrai. Dvylikta klasė. Neatsiskaitęs aš vis dar esu matematikos, istorijos kontrolinius. Dabar dar ir lietuvių kalbai reikia rašinį atnešt. Damn it. Atrodo šiaip esu laimingas, man sekasi. Iš visų nemalonumų pasikraunu, ištraukiu viską, visą tą jaudulį, kurį manau vėliau galėsiu panaudoti. Mokslo man užtenka per akis, nors esu iš maksimalistų, kurie visada ir visur nori būti geriausi, bet moksle kažko nesveiko nežadu siekt. Kaip aš sakau: „mokslui į subine tikrai nelysiu“. Aš svajoju išlaikyt egzaminus 40~50 balų ir man būtų per akis. Nereikia man tų 99 ar 100 balų. Kam? Kad save galėtų vadint profesoriais? Maksvelais gudručiais? Kad galėtų save kelti aukščiau kitų? Vadint save labai protingais? Nors iš praktikos pusės pažiūrėjus jie tėra gryno mėšlo krūva. Niekada nežinosi, ko reikės ateityje. Kam stengtis dėl to, ko galbūt nedagyvensi? Juk svarbiausia yra dirbti tai, ką mėgsti ir tai pasiekti ko minimaliomis pastangomis. Nes kai žmogus stengies iš visų jėgų, dažnai baigęs ‚arti‘ supranta, kad viskas veltui, kad rezultatai toli gražu neprilygsta pastangoms. Tai kam vargti? Turiu jums vieną klausimą: „Kas yra laimės pagrindinis ingredientas?„ Protas? Meilė? Pinigai? Sveikata? Kas? Ir dar vienas klausimas: „koks žmogus jums įdomesnis: pesimistas ar optimistas?
Ačiū,
Nuoširdžiai Satnamodas.

Komentarai
Satnamodas rašė: The_Wicked_One rašė: soriuka, jei pasakysiu tikrai nepadėsiu
The_Wicked_One rašė: soriuka, jei pasakysiu tikrai nepadėsiu
idomus dienorastis ;]
soriuka, jei pasakysiu tikrai nepadėsiu
turėčiau, bet nesusprantu. padėk man.
aišku kad žinau, bet kažkaip ir pats turėtum kažkiek susiprasti.
Aš nesakau, kad tai yra gerai. Aš sakau kaip yra man. mano savijautą. Beto, man niekada ir nepatiko abėjingumas, žmonės be ugnelės, be troškimų, svajonių, tikslų, be pomėgių. o dėl tų frazių... juk u žinai, kad tai parašydama iškart mane priverti pakausti ir reikalauti, kad pasakytum ką norėjai iki galo.
žinok galėčiau šaut labai bjaurią frazę. ir ne vieną. bet, toks 'dzinizmas' tarkim rya negerai ir dar labiau aš situacijos nebloginsiu.
gal, niekas to įrodyti negali. nors su tuo 'nenuspejamas' persūdžiau tikriausiai. Bet kaip sakiau, gal. Visgi aš pats jaučiu kaip pasikeičiau per tuos 3,5 mėnesių. Anksčiau pas mane buvo ugnelė, turėjau tikslų, siekių, norų. Turėjau pomėgių. Dabar esu daugeliui dalykų abejingas. pvz krepšinis. Man visiškai dzin. Draugai...nu gal ne dzin, bet... mokslas - oj, labai dzin. Aplamai nieko iš manęs neliko. Viskas giliai dzin.
gal ir negerai taip sakyt, bet tikrai nesi taip sunkiai nuspėjamas kaip pats manai.
Tiesa pats nežinau prie kurių save priskirti. Šiaip esu pesimistas, net kai aš svajoju, nori nenori, mintys tsaiga nukrypsta bloga linkme, poto papurtau galvą ir vėl gerai. Tokios mano svajonės. Dorai svajot nemoku. O optimistas dėl to, kad giliai širdį tikiu, kad aš galiu būt geresnis. Tiesa, tai paskutiniu metu sumenkėjo. Tad drasiai galiu teigti, kad esu pesimistas. Bet toks esu tik savyje, tarkim mokykloja, stiengios neparodyt tikrosios savo savijautos, visada prieš kontrolinį ar šiaip kokį huge' atsiskaitymą ramiu kitus ir save kad viskas bus gerai, nors pats tuo tikrai netikiu. Patikėkit, mano draugai tikrai mano kad esu totalus optimistas. Štai kodėl aš visalaik drasiai teigiu, kad manęs niekas ištikrųjų ir nepažįsta. Visi labai lengvai apsigauna, manydami, kad mane supranta, kad aš lengvai nuspėjamas.
ir dar geri ... 😘 prisijunk prie meeto 😘
Šaunuolis esi. Rimtai.
žinai - pesimistas. tas pats, kaip tavęs klausia `Kaip sekasi?` - atsakyk `blogai` ir tau pažers krūvas klausimų. O kas `gerai` niekam per labiausiai neįdomu.
tada ačiū 😃
čia tas atvejis, kada pasakiau,kas man tuo metu pasirodė. 😃
tai gal čia vienas tų atvėjų, kai sakoma: "jei pats manai, kad nesi vertas pagyrimo, vadinasi iš tavęs pasišaipė"?
nu ne.😃
čia apie Wicked?
visai protingas zmogus atrodai.
good for you. Sekmės 😘
nu matai, man to gyvenimo, kai eini, dirbi kažkokį paprastą darbą, kokio vadybininko, ar inžinieriaus kokiam fabrike, yra per mažai. noriu maksimumo, noriu absoliuto.. bent karjeros pusėj. man nereikia popieriuko, mokslinio laipsnio, jei aš negaliu iš to pasitarnaut kitiems. man asmeniškai reikia mokslo, kad vėliau galėčiau kažką sukurti, kąžką padaryt.
ar aš minėjau, kad man tos knygos patiko??? gražiai apasakyta apie gyvenima (tiesės ir posūkiai). Ten ne apie tave. nebent pati prie jų save priskirtum.
ten kur apie moksliukus-mėšlo krūvas, tai apie mane? 😄 svarbiausias laimingo gyvenimo ingridientas yra laisvė, o labiau domina pesimistas. o šiaip tai nesutikčiau, kad gyvenimas vien kalnai ir pakalnės. mano nuomone tų kalnų ir pakalnių būna vos pora ar trejetas per visą gyvenimą, o daugiau visą laiką tiesės ir posūkiai, kuomet skriejant dideliu greičiu ir staigiai sukantis taip tėškies š mašinos sieną, kad maža nepasirodo. o šiaip nustebino perskaitytų knygų sarašas, way to go 👍. čia tau ne kokie šiadieniniai "šedevari". nebent Dan Brown. nors, ties pasakius, nei "Rugiuose prie bedugnės" nei Hemingvėjaus, tiesa, ne "Senis ir jūra", o "Kam skambina varpai" manęs nesužavėjo. priešingai, likau nusivylus. kiekvienam savo.
Na aš pradėjau į ateitį žiūrėt labai atsargiai. Dėl kitų žmonių nelab verta žiūrėt į ateitį ir ją planuot. Iš vis, aš manau, kad palanuoti ateitį nėra gerai, nes mes sukuriame dar vieną gaimybę nusivilimui. Juk vistiek, svarbiausia esam patys sau. Todėl ir stengtis reikia dėl savęs ir mažiau klausyti kitų nuomonės. (planuojant ateitį)
Labai puikiai susiskaitė viskas, galbūt, kad nuoširdžiai rašei. Didelės sėkmės dvyliktoje klasėje, nes iš tiesų labai daug lemia ir sėkmė. O mano nuomone, tai viską reikia mokėti suderinti. Nors iš tiesų meilė valdo, man asmeniškai, ji yra paspirtis viskam, rūpintis savimi, savo ateitimi.
labiau optimistė nei pesimistė. tixliau apibūdinčiau - pochuistė.
GaL. tu save laikai optimiste?
meilė? nes tu be jos nebūsi laimingas. kad ir turėsi pinigų. kad ir būsi sveikas. netgi būdamas nesveikas gali mylėti. ir t.t. pesimistas? ajsq nekalbėsime apie kraštutinumus. bet. optimistai ieško pesimistų. man jie atrodo įdomesni. visada yra įdomu kalbėtis su žmogumi, kuris mąsto kitaip nei tu. ar gi ne? 😘
gailma. Kodėl pesimistas? kodėl meilė?
atsakau. galima? meilė. pesimistas.