Praeitis, dabartis ir ateitis. Aš turiu žaist.
Nežinau kaip jūs, bet aš visada idealizuodavau praeitį, manydamas, kad geriau nebus. Buvo vasara `07. Pamenu, maniau, kad geresnės nebus. Tobula vasara. Sunkus ir varginantis, sekinantis darbas treniruočių salėje, siekiant geresnių rezultatų krepšinio aikštelėje. Krosas kiekvieną dieną po 6 km ir t.t. Darbas Klaipėdoj, ten krepšinis, su rimtais kašiorais, pirmieji bendradarbiai draugai, rimtas darbas, pirmas darbo ‚kabinetas‘, pirmas atlyginimas. Pokalbiai telefonu su Evaldu po 2~3h kiekvieną dieną. Ir galiausiai rugpjūtis, kur maudynės ir kaip Viktorija sako pjankės liejosi laisvai. Pradedant kaljano dūmo traukimu pas Paulių pavėsinėj, baigiant kam įspūdinga, kam ne šv. Roko atlaidų fiesta. Maniau geriau nebus. Ilgėjausi, net maniau, kad depresuot kai maža mergaitė pradėsiu. Bet ne. Tada...atėjo vasara `08. Kuri pakeitė visiem laikam požiūrį į visą šį mėšlą. Pirmiausia ko gero blūdijom kaip visad su Greta, po to žiaurei prigėrėm per irmio išleistuves, poto išvykau niekam nesakęs į Švediją. Te nerealu, net nenoriu daug apie tai kalbėt. Grįžau. Žaidžiau gatvės krepšinį, futbola, susipažinau su naujais žmonėm. Susipažinau su vienu nerealiu žmogum, kurį ilgai branginsiu, ir visad prisiminsiu. Taip, ji nuoširdi (gal), jos žvilgsnis toks, mandras, naglas, įdomus, gražus ir bla bla bla. Pati ji buvo įdomi, buvo labai įdomu bendraut. Bet ji buvo labai jau toks šaltas žmogus, be ugnelės akyse. Tuo ji man dar labiau patiko, bet... atsibodo, gal nezinau. Tiksliuos priežasties neminėsiu. Šiaip, jau viskas baigėsi. Tiesa, galutinai padėjau tašką likus 1h ir 24 min iki 2009 metų. Taip tie trys mėnesiai buvo nerealūs. Tada supratau, kad tai net yra geriau už `07 vasara. Bet, kas sakė, kad man nepatinka dabartis. Nuotaika puiki, kaip visada, šypsena nedingsta, per anglų neužtildo, pastoviai varo iš klasės. Patinka eit į mokykla, patinka man tas šurmulys, pertraukų gyvenimas. Be to, aš esu įsitikinęs, kad kuo toliau, tuo geriau bus. Taigi, ką norėjau pasakyti. Mums reikia išmokti gyventi šia akimirką, liautis idealizuot praeitį, ir džiaugtis tuo ką turi dabar, o ne tai ką turėjai praeiti, Nes praeitis jau niekur nedings, o dabartį gali ir pražiopsoti. Tada prisiminsiu, kad galėjo visgi būti ir dar geriau. Manau, dėl visko reikia stengtis, ne maksimaliai, bet taip, vidutiniškai. Na gal tai pavadinkim ne pastangomis, o ugnele akyse, viską daryti su užsidegimu, juk tai ir yra svarbiausia – norėti. Nebijoti rizikuoti, lošti ties riba. Iš visko išspausti maksimumą emocijų. Džiaukities šia akimirka, per daug nežiūrėkite į tai kas buvo, ir per daug nežiūrėkite į priekį, nes ateitis gali gąsdinti, bauginti.
O ką galiu pasakyt apie dabartį... tai va... žodžiu sėdžiu, neiniu į mokyklą. Apie 15;30 išėjau į krepšinio salę. Ten žaidėm, ten salė užsidaro 18;00. tad poto dar važiavom į kitą kaimo salę. ten laimėjom viską, puikiai sekėsi. ir štai paskutinėse rungtynėse, pašokęs, atkovojęs kamuolį nusileidau ant varžovo (Igno, jis buvo nežinia kaip įsitrynęs ten) kojos. Čiurna akimirksniu ištino, atsirado milžiniškas gumbas. kišau po šaltu vandeniu. nepaėjau. persirengiau, kol kiti daržaidė. kai jie baigė, tada ėjau pamėtyt dar (šokinėdamas ant vienos kojos, supratau, kad man nereikia dviejų kojų, kad galėčiau padoriai varyti kamolio ir pataikyt iš tritaškio). Eimis žvengė pamatęs, sako: "tas nesveikas. tikrają to žodžio prasme (tada abu juokemės). su viena koją, o jis vistiek nepasiduoda, vis teik mėto. pasidedu pliusa teis tavo vardu". (vėlgi, juokiamės). gryžau namo. atsisėdau, pavalgiau. išklausiau mamos tekstą kurį kartoja gan dažnai: "vėl (pypt) per tą krepšinį, užsimuši tu vieną kartą!!!". Ir taip nutiko būtent dabar, kai esu reikalingiausias komandai. Kai prasidės pačios svarbiausios rungtynės. O aš... treneris užmuš mane kai sužinos. O tada dar kart užmuš mano lavoną. Kaip apmaudu nuvilti savo komandos draugus, komandą, komandos savininkus. Damn it. Kaip sakiau, buvau pačioj viršunėj. Turiu pasveikt iki ketvirtadienio. Noriu žaist. padėt komandai. nors ir sukandus dantis, ir su ašarom akyse. aš turiu žaist.

Komentarai
malonu 😃
o tai ko čia nemanyti, logiška tiesiog
žinai, taip ir maniau, kad taip atsakysi 😘DDDDDDD
priimk kaip nori
kai visą gyvenimą nugyvenęs senis? Ačiū, priimsiu kaip komplimentą 😘DDD
"vėl (pypt) per tą krepšinį, užsimuši tu vieną kartą!!!" man mama irgi panašiai sakydavo dėl fūlės, kol neprasidėjo rimtos problemos su koja ir jos norai išsipildė `] o šiaip šneki kai visą gyvenimą nugyvenęs senis. atsigauk.