Jei iš tikrųjų žmonės nelabai suvokia, ką jie daro, kodėl ir kaip daro... nes jiems tai paprasčiausiai atrodo neesminis dalykas, ir jei jie pagaliau atmerktų akis, jie suprastų, kad tas jų nesuvokimas, iš jų gyvenimo labai daug atima. Pavyzdžiui - mano draugas, pažįstamas, su manimi bendravęs apie mėnesį, susidarė nuomonę apie mane, ir jo(nuomonės)centrinė figūra buvo tai, jog aš esu aktorė, jog visą tą laiką. su juo bendraudama aš vaidinau. O žinote, ką aš jam pasakiau? „Jei vadinčiau, aš negyvenčiau.“ Jis man: „Tai tu negyveni..“ Gerai, jei aš sugebu kažkaip kitaip vaikščioti, kitaip kalbėti, judėti.. nei įprastiniai žmonės. Matyt, aš vaidinu. Nejaugi? Turbūt jis tokius nušlifuotus judesius iš tiesų matęs tik filmuose, o skirtumas vienas - tikrieji aktoriai gvildena juos po 10 ir daugiau kartų, tam, kad kadras butu tobulas, o aš sugebu tai padaryti iš pačio pirmo karto. Nes aš mėgaujuosi gyvenimu, akimirkomis, gyvenimas – tai dovana ir nespjaunu į ją, o branginu. Jei aš einu, aš jaučiu save, jaučiu, kad einu. Jei aš geriu arba, aš ja jaučiu, kaip tas skystis atsiduria mano burnoje, vėliau švelniai teliuskuoja gomuryje ir t.t.
Pabandykite pajausti tai. Asmeniškai man įsijungia tam tikri receptoriai, jutimai, aš pradedu jausti tuos dalykus, kuriu dauguma nejaučia, aš stabdau akimirkas... geriuosi jomis. Ir dėl šito, aš turiu buti išvadinta aktore? Taip, tomis gyvenimo akimirkomis, kai pamirštu tai, kas nors atitraukia mano dėmesį nuo to, va tada, aš negyvenu. Aš tiesiog egzistuoju, atsakinėju kažkam į klausimus, arba tiesiog, kažką nereikšmingo veikiu. Tais momentais, kai žmogus, pats su savimi esi vienas, tu gali pajusti tai. Todėl ir reikia, kas nuo karto pabūti su savimi, įsiklausyti į savos širdies plakimą, ir jūsų gyvenimas įgaus kitokią, aukštesnę vertę... Ir jei netgi po šitų mano pasakytų žodžių kažkam tai, vis dar, atrodo vaidyba, per daug tobulai atlikta „vaidyba“, o gal net absurdas - tai dingite iš mano gyvenimo. Pakartokite sau tyliai šia netiesą ir eikite velniop. Jei negalite pripažinti manęs tokios kokia aš esu...
|
Komentarai
o as jauciu, moku tai pajausti ;P D* na tiesiog, kad ydomiau issireiksti, ne taip, kai kai kurie, as neturiu omeny taves ;P
say_mone rašė: nu gali. as tj jauciu, nzn kaip tu. zdz isvadink mane sizofrenike ir baigta. ir tu jau laisvas zmogus, kaip cia baisiai protingi komentavo, o viena baisiai protinga lietuvininke man liepe ejt gydytis. o tau zmogau siulyciau eit pagert arbatu ir pajaust ))
nu gali. as tj jauciu, nzn kaip tu. zdz isvadink mane sizofrenike ir baigta. ir tu jau laisvas zmogus, kaip cia baisiai protingi komentavo, o viena baisiai protinga lietuvininke man liepe ejt gydytis. o tau zmogau siulyciau eit pagert arbatu ir pajaust ))
k_b rašė: vėliau švelniai teliuskuoja gomuryje
cia dar ziurint kam reiktu gydytis. parasyta apacioj eik velniop su savo visa mazvaikiska "kritika" nes karoc, tu save laikai suaugusia, o mastai, kai 12-kamete so, no comments u know, just go away, and don't give a fuck for anyone...
gydykis.
Tokios kaip tu manančios, jog tai - sizofrenija paremtos mintys, gali išvis nerašyti komentarų. Ačiū. ;] Sėkmės gyvenime
šizofrenija