
~...~ aktoriai po plojimų išsiskirtsto ~...~

Skaitau ir netikiu savo akim:
Kai tu buvai šalia,
Aš kažkur skridau.
Ten, kur tu pažįsti mano širdies dainą,
Ten, kur tu ją moki atmintinai.
Ir niūniuoji ją man kasdieną,
Kasnakt- visąlaik,
O ji tau vis nepabosta,
Nes ne lūpom, o širdim tu ją daunuoji...
Tačiau tai tik mano liliuzija,
Mano svajos ir vyliai.
Netrypk, būk geras, jų,
Nes jos priverčia mano širdį plazdėti
It vyšnios žiedlapį, plaikstomą vėjo....
Buvau akla, tavo apžavėta.
Buvau naivi. Mes niekada vienas kito nesuprasim. Mes it dvi pelėdos. Tu-dieninė, išskirtinė, kaip pats manai, o aš – naktinė, kaip ir visos.

Visada važiuodma pro žaliąjį tiltą, žiūrėdavau į tuos žodžius ir iki pat vasaros ir dar vieną jos mėnesį galvojau apie tave. Dabar tu į mano mintys jau nebeįsilauži.
Aš tavęs neįsileidžiu.

Dabar žiūriu į savo katę ir mokausi iš jos tokio šalto žvilgsnio ir stulbinančios laikysenos. Aš tau tai pademontruosiu, net neabejok.

O dabar man laikas nusisukti ir nueiti. Teatras baigėsi. Baigėsi paskutinysis, trečias veiksmas. Daugiau spektaklių su tavim nebevaidinsiu. Yra tas, kuris vaidindamas su manimi,
kartu ir gyvens, o tu to nemoki, niekada nemokėjai ir neišmoksi.
Laikas.
Einu.
Lipu nuo scenos.

Komentarai
xdidix, tap. bet sui karta rimtai. lb supykau ant jo ketvirtadieni, o be to jau siais metais normaliai ir nerupejo.
ir wel dedi taska? =)
dunc_lover, aciux tau sita eilerasti as rasiau balandzio menesi....viska, rodos, taip neseniai buvo. bet dabar viskam laikas padaryti gala. galutinia. nors anksciau ir taip tik sapaliones buvo.
grazus eilerastis as irgi parasiau eilarsti zmogui...kuris taip pat pasirode to newertas,o dar pries kelias sawaites wiskas atorde taip grazu...