KūrybaEilėraštis
Nakties geismas
Po tos dienos
Skausmas tapo kasdienybe,
O kėdė - besityčiojančia iš manęs lova.
Meilė tapo didžiausia turima vertybe,
O vienatvė- neatslūkstančia bėda.
Po to ta
Laisvė tapo man priklausomybe,
O jausmai- geriausia dovana.
Tu esi didžiausia šiam pasaulyje gėrybė.
Ir tokia man liksi visada.
Juk gyvenimas- tai lyg didelis krioklys.
Žmonės- vienas po kito krentantys lašeliai.
Jo apačioje yra dubuo- tai lemtis.
Mes susijungėm, palikdami viską likimo valiai.
Nors mūsų sielas užvaldė tamsi naktis.
Stebuklai vyksta, kai žvaigždės jungias.
Kai užplūsta didžiausia netektis
Kai saulė slepias, o mėnulis gundos.
Todėl dar kartą kartoju Tau šiuos žodžius:
Mus sieja ne tik žemė, bet taip pat dangus.
Ir mes gyvensim tol, kol jis nugrius.
Svajonėse, o ne "sapnuose-
Amžinojoje užmarštyje"...

Komentarai