ne apie save.
'jei mano laimės kaina tokia, aš ją mokėsiu'
perveria širdį, nes viskas dėl manęs. Ir tokia išeitis geriausia, tikriausiai...
Mes tikim, kad viskas po to laiko susitvarkys. Tikrai. Ir aš tuo tikiu, nes tai tapo jau ir principo reikalas. O aš turiu didelius principus, kuriems nusileisti iki šiol neišmokau. Ir tai man pakiša koją itin per dažnai. Bet matyt nemoku perlipt per save... O gal ir nesistengiu? Neatsakysiu dabar, nes manęs netenkina atsakymas 'nežinau', nors ką čia manęs, tikriausiai nieko netenkina toks atsakymas, nes tai netgi nėra atsakymas? Nežinau :}
Nepavasariškas pavasaris, bet saulė vis tiek džiugina, kad ir kaip ji nešildo išorės, šildo vidų... Kiekvieną vakarą tikiuos, na gal jau rytoj bus šilta? Ir kiekvieną rytą atsakymas būna - nusišikt :} Nu, tikrai. Nes parintis dėl to tiesiog neapsimoka.
neapsimoka
neapsimoka
pavydžiu tiems kas neturi problemų, bet pasidaro lengviau, nes tokių paprasčiausiai nėra...

Komentarai
O nervija tas žiemius, nes vynavimo sezono atidaryti nesigauna, o su principais bus gerai, atslūgs, mano tėvas ir panšiai, bet apsipras, pas mane kitokie skandalai, blem vyrai džiugina, vupy!
na jau norėjau papriekaištauti, bet kaip matau, tu padarei teisingą išvadą. [= tikrai, tada tikrai lengviau gyventi. ir net truputi norisi juoktis.