Aš stovėjau prie pat dangoraižio krašto ir apačioje mačiau žmones, kurie buo panašūs į mažyčius vabalėlius. Jie man priminė boružes, o vėjo dvelksmas, jų kutenimą, kai lipa delnu. Ne, aš nenorėjau šokti, aš tik norėjau skristi ir niekada nenukristi. Jis man į ausį tyliai pakuždėjo žodžius, ir jie lyg pastūmė mane dar arčiau krašto, nes man reikėjo ne jų. Širdis spurdėjo, rankos drebėjo, bet buvau rami. Staiga pajutau lietaus lašą ant nosies ir atsisėdau ant to krašto nuleisdama kojas žemyn. Oras kvepėjo pušų mišku ir rožėmis, todėl kartais norėjosi giliai įkvėpti. O kartais būdavo sunku kvėpuoti.Jis vis dar stovėjo už manęs ir maldaute maldavo eiti vidun... Pradėjo temti, žvaigždžių danguje daugėjo, lyg jas kas būtų pieštuku nupiešęs. Oras vėso, darėsi gaiviau. Jis prisėdo šalia. Aš sėdėjau nuleidus galvą, kartais pažiūrėdavau į dangų ir mano veidą papuošdavo naivi šypsena. Mano plaukai buvo sudarkyti vėjo, taip pat, kai buvo sudarkytas ir mano Gyvenimas. Darėsi šalta, todėl paėmiau jį už rankos ir nusivedžiau vidun. Ten ant stalo stovėjo šešios žvakės, o ant grindų gulėjo rožinė antklodė. Ar prisėdau ant jos ir uždegiau žvakes... Jos degė taip ramiai, kad netgi kvėpuoti į jas nesinorėjo. Kambarys pakvipo obuolių vašku. Šalia stalo, ant grindų stovėjo tuščias raudono vyno butelis, kurį aš pripyliau vandens. Jis saldesnis. Vanduo. Bijojau pažeisti įsitvyrojusią tylą, todėl nepratariau nė žodžio. Man buvo taip gera, ir kartu taip bloga... Jis užmigo. Aš vėl išėjau. Atsistojau prie krašto, o apačioje taip tamsu. Aš ištiesiau rankas ir... Skridau... Aš nenorėjau šokti, aš tiesiog norėjau skristi... Dabar aš ten, kur Mano Vieta. Tai aš vadinau Romantika.

|
Komentarai
o as noriu dangaus ant sienu..
as ir noriu ksardyt.. bet naturaliai.. be jokiu sintetiiu sparnu
kartais mums reikia paprastu zodziu kuriuos norime isgirsti, bet deja...mes ju neisgirstame...deja....kartais mums reikia apsikabinimo, deja ne wisada ji gauname...kartais mums reikia delne kito rankos draugiskos, gbet tai pat ne wisada ja turime...deja tai daznaij priweda prie sawizudybesz.... p.s.grazus tekstasz
Deja romantika net realiam gyvenime ne retai priveda prie tragedijų.
as irgi lbai labai noriu sraidyti.... Galvok ka rasai, nes gali atsirasti tokiu kurie is tiesu pabandys Skristi...😘
ash ir noriu skristi...
skristi...noriu moket skraidyt.labai