
Plastiko širdutė vis dar plaka...
Somewhere far away in space and time,
Staring upward at the gleaming stars in the obsidian sky,
We're marooned on a small island, in an endless sea
Confined to a tiny spit of sand, unable to escape,
But tonight, on this small planet, on earth
We're going to rock civilization...

-peroksidas-
---------------------------------------- ---------------------------------------- ----------
šiandien, būtent ta diena, kai aš pasiilgstu mūsų šeimyniškų sekmadienių. Kai visi susėsdavome prie vieno stalo ir gardžiai valgydavom mamos paruoštą maistą... Šiandien ta diena, kai aš pasiilgau važinėjimo po parduotuves. Kai pasiilgau vakarinių pokalbių su mama, žaidimo formos pykčių su seserim ir dūkimo su tėčiu. Kai pasiilgau to keisto žaidimo - Šeima...
Tik dabar imu suprasti, kiek daug tada praradau...

Komentarai
supratai.. juk turėjai kazkada suprasti...
Teisingai. Aisku kad yra ir neimanomu dalyku.
Neįmanomų dalykų yra. Juk dangaus žaliai nenuspalvinsi...?
man irgi viskas atrode neimanoma, bet paemiau i rankas knyga "Isbridusi is pelkes", skaiciau puse nakties, palengvejo....
ShadowOfDeath, pala. Pirmą kartą girdžiu, kad kažkas yra neįmanoma. 🙃 Labai negerai, akd neįmanoma. 🙃 Viskas turi būti įmanoma ir pasiekiama. 😃
siandien antra kart diary matau ta zodzi Neimanoma. fui. negerai. reik optimizmo ipust i Lt. hm arba siaip ipust 😄
Neįmanoma
MMM.... Praradai, tai stenkis susigrazinti. 😃