
Man ramu, kad neišrasta Laimės Recepto
Geriu žalią, neseniai vandeniu užpiltą, arbatą su lapeliais. Begeriant, prieš akis dėbteli įkyrūs, iš seniau, vaizdai. Jie mane kartais nervuoja, bet reikia susitaikyti. Kas buvo- pražuvo. Juk tiesa! Reikia prisiminti kąnors mielo (tučtuojau).
**Džiugi mintis: Likimo pažadai visada išsipildo**
(Jau geriau, manau)

Mėgaujuosi, šiltu vėjo gūsiu, galvą iškišus pro balkoną trumpam apsižvalgyt, ka miestelėnai veikinėja šiltą vidurvasarės vakarą. Kur bimbinėja, mindami seną, purviną šaligatvį. Patinka man juos, vis kitokius, vadinamus žmogėnais, stebėt. Jie visi tokie skirtingi, visi iki vieno tobuli, su skirtingais pomėgiais, norais, viltim.Kiekvienas pasukęs savu Gyvenimo Keliu..
Džiaugsmingą jaudulį kelia prisiminimai, kurie pažįstamais takais sugrąžina atgalios į Laimingos Vaikystės Dienas.
Užpučiu žvakę, tyliai degančią šalia manęs ir pasineriu i Sapnų Karalystę. Labanakt.

Komentarai
labanakt..
Laaaaabai mielas dienorastis Net paciam faina pasidaro kai perskaitai ji