|
Prakeiktas pasaulis stovi prie beprotybės krašto, žiūrėdamas kvailom akim žemyn į velnio peklą. Visi tie liberalai, intelektualai saldžiabalsiai šnekučiai - plepiai, kažko staiga visi nebežino ką pasakyti. Po manimi šis miestas, jis inkščia lyg galviju skerdykla pilna protiškai atsilikusių vaikų, o naktis dvokia paleistuvyste ir purvina iki šleikštulio sąžine. Keista, ar dar kas benutuokia su kuo tai valgoma. Marinamas netiesos šaltinio gleivėm, neapykantos nektaru tenka įstrigusi gerklėj troškulį malšinti, suvilgyti senokai miego malonės nemačiusi veidą ir rankas šviežiu krauju mazgoti. Pajunti galiausiai bent šiokį tokį atsipalaidavimą, tada jau leidi sau prisėsti į minkštą krėslą prieš tai pamiršęs virtuvėje išjungti dujas, įsipili šlakelį brendžio ir pagaliau ramiai prisidegi cigaretę.
|
Komentarai
Šiaip kūrinys tikrai geras ir vertas dėmesio, tačiau Tamsta turėtų mažiau stengtis rašant ir daugiau dūšios įdėti. Frazė " galviju skerdykla pilna protiškai atsilikusių vaikų" visiškai nestiprina jūsų pykčio. Galbūt skamba ir piktai, kaip norėjote, tačiau yra visiškai nelogiška. Jei tai būtų "skerdykla pilna protiškai atsilikusių vaikų", gal ir tiktų, bet tie galvijai sugadina visą tekstą. Plius, šioje Tamstos citatoje trūksta kablelio. Ar atspėsit, kurioj vietoj?
Pesimistai irgi zmones...
Būtinai išjunk dujas!
Geras Labai teisingi zodziai, parasyti labai idomiu stiliumi. Tik gal buvo verta prideti, kad tarp tu visu slypi ir akli optimistai, kurie dar vis tiki ateitimi