VertimasMemoryBarbra Streisand

Barbra Streisand - Atmintis (Memory)

Vidurnaktis, nei garso nuo šaligatvio pusės
Ar mėnulis prarado savo atmintį? Jis šypsosi vienas
Žibintų šviesoje suvytę lapai renkasi prie pat mano kojų
Ir vėjas pradeda dejuot

Atmintis,
Visiškoje vienumoje, vien mėnesienoje
Galiu šypsotis, kaip senais laikais, gyvenimas buvo gražus tada
Pamenu, kartą aš žinojau, kas laimė yra.
Leiskite atminčiai vėl gyventi

Kiekvienas gatvės žibintas, atrodo, duoda
Fatališką įspėjimą. Kažkas murma
Ir gatvės žibintas slopsta, ir netrukus ateisias rytas

Dienos šviesa. Turiu sulaukti saulėtekio
Turiu galvoti apie naują gyvenimą,
Ir aš turiu nepasiduot.
Kai aušra ateis... Ši naktis bus atmintis
Ir naujasis gyvenimas prasidės.

Apdegę galiukai ūkanotų dienų,
Pasenęs šalto ryto kvapas
Gatvės žibintas apmiršta
Dar viena naktis pasibaigus
Kitos dienos rytas aušta

Prisiliesk prie manęs, nes taip lengva palikti mane
Vienišą, tik su mano atmintimi, kai mano dienos buvo saulėje
Jei paliesi mane, tu suprasti, kas laimė yra
Pažvelk: nauja diena prasidėjo ...

Komentarai