
Privalomos knygos (top10) ir prieš 30 metu, ir dabar
Donelaitis „Metai“.
A. Baranauskas „Anykščių šilelis“.
J. Biliūnas „Liūdna pasaka“
J. Tumas-Vaižgantas „Dėdės ir dėdienės“.
V. Mykolaitis-Putinas „Altorių šešėly“.
B. Sruoga „Dievų miškas“.
W.Shakespeare. Sonetai. „Hamletas“.
J. V. Goethe „Faustas“.
F.Kafka „Metamorfozė“.
A. Camus „Svetimas“, „Maras“
Highly recommended:
Ernest Hemingway „Senis Ir Jūra“. Jerome Salinger „Rugiuose Prie Bedugnės“. Mary Shelley „Frankenšteinas“. Robert Louis Stevenson „Nepaprasta Daktaro Džekilo Ir Misterio Haido Istorija“. Bram Stocker „Drakula“ J. R. R. Tolkien „Žiedų Valdovas“. Victor Hugo „Paryžiaus Katedra“. George Orwell „Gyvulių Ūkis“. Erich Maria Remarque „Trys Draugai“, „Vakarų Fronte Nieko Naujo“.
M. de Cervantes Saavedra “Don Kichotas“. U. Eco „Rožės vardas“.


Komentarai
Žinau žinau, mano apibrėžimas tada blogas. Nebent tarybų valdžia laikysi Brazausko, Prunskienes viešpatavimą. Norėjau pasakyti, kad privalomos knygos, kai kurios, jau 30 metu nesikeičia. Todėl kas knygų mugėse neturi kada ir noro skaityti, reikia rinktis knygas su ilgaamziska vertė, negu nuskęsti leidinių jūroje. Dnr pavadinimą ištaisysiu, Einarai
Tikrai. Nors vidurine mokykla baigiau 1996-ais, bet šie autoriai buvo ir seniau.
Ar tikrai tavo paminėta užsienio literatūra buvo privaloma sovietiniais laikais? Vis padiskutuodavau su mama apie mokyklinę literatūrą, ji sakė, kad nei Gėtės, nei Kamiu, nei Kafkos neatsimena iš mokyklos. O ji mokyklą baigė 1987 metais. Man ir pačiam keista, juk čia kažkokių vakarų europiečių literatūra, ideologiškai turėjo „nesueiti“ sovietinėje mokykloje, kurioje ugdomos „patriotinės“ tarybinio komunistinio pasaulio idėjos.