aš lūpas pakeliu, bučiuojančias tave,
kad dangų išbučiuočiau,
pilną minkštutėlių debesų ir mėlyną,
ir tirpsta saulė štai iš lėto
į tavo auksinius žodžius,
tariamus man...
aš pakeliu rankas, besiekiančias tavęs,
kad vėją glamonėčiau, šnabždantį kiaurai.
šis prieblandos sodas pavirsta į pasaulį,
kur svajos tikros...
akis aš pakeliu, bežvelgiančias tavin,
žvaigždę iškylančią pažiūrėti
ant tavo svajingo veido ir šypsenos -
išgalvoji tu man pasaulius...
aš lūpas pakeliu, bučiuojančias tave,
ir pabučiuoju dangaus platumo
giliausią liūdesį,
ir palengva mėnulis išplaukia
į tavo auksinius žodžius...
man.
niekas niekad man neatstos tavęs
aš pasiklydau tavyje
niekas niekad man neatstos tavęs
šitaip tave įsimylėjus
kad dangų išbučiuočiau,
pilną minkštutėlių debesų ir mėlyną,
ir tirpsta saulė štai iš lėto
į tavo auksinius žodžius,
tariamus man...
aš pakeliu rankas, besiekiančias tavęs,
kad vėją glamonėčiau, šnabždantį kiaurai.
šis prieblandos sodas pavirsta į pasaulį,
kur svajos tikros...
akis aš pakeliu, bežvelgiančias tavin,
žvaigždę iškylančią pažiūrėti
ant tavo svajingo veido ir šypsenos -
išgalvoji tu man pasaulius...
aš lūpas pakeliu, bučiuojančias tave,
ir pabučiuoju dangaus platumo
giliausią liūdesį,
ir palengva mėnulis išplaukia
į tavo auksinius žodžius...
man.
niekas niekad man neatstos tavęs
aš pasiklydau tavyje
niekas niekad man neatstos tavęs
šitaip tave įsimylėjus


Komentarai