Iškapokit. Aš.
________________________________________ _________________
Kai blanki mėnulio šviesa
Skverbias į mane paslapčia
Jaučiu, tu esi šalia..
Kai gęsta šviesos languose
Dingsta ir šešėliai mieste.
Tiktai upės sraunia vaga
Neša, gaubia paslaptis mane.
Merkiantis akį dangus
Primins man mano sapnus,
Apie tuos gerus laikus
Kai gaudėm pievoj drugius.
Ir tik ašara ant skruosto
Nuveja mintis ne tas,
Ir tik ji man kelią rodo
Į gūdžias širdies šalnas..
________________________
Sukurta senei.Pilnatis buvo. Sėdėjau balkone,gėriau žalią arbatą.. Sidabro spalvos debesys gundė keliauti laukan..Deja buvo liūdna. Smarkiai..
iškapokit mane,šaknis gilias. Išaugsiu nauja. Heh, svajoju but TIKRA.

Komentarai
Smegenu_Ishkamsha> matai, visko pasitaiko..arba aš žmogus su tamsiom mintim, sėdintis kampe, laukiantis kažko, svajojantis..
gražus labai eilėraštis. ir šiaip gražu.. tik liūdna. daugiau neskaitysiu.
smagu, kad kažkas jas panašei praleidžia..tik tada galima suprasti tokį gėrį..
Naktys balkone, su puodais arbatos/kavos ir liūdesiu man kelia nostalgiją... tokios naktys kažkas nepaprasto...